Kadras iš filmo „Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis, 2020). © M-Films (VšĮ „Čiobreliai“)
Stasys Baltakis

Vidinės „kovidinės“ kino baimės

Niekas negali nuspėti ateities, nors, regis, sekant reiškinių dėsningumą turėtų pavykti, bet tie reiškiniai pastaruoju metu nauji bei netikėti nedėsningai ir kasdien. Visam pasauly pramogų industrija sudarkyta, sukapota į gabalus ir beveik išmesta į šiukšlyną, nurašyta. Beveik. Daugelis mūsų gal ir galvoja, kad va, tuoj viskas baigsis, nors niekas nežino, kas tas viskas yra ir tikrai TIKRAI kino teatrai, pramogų parkai, koncertų salės ir naktiniai klubai tuoj TUOJ vėl atsidarys, viskas bus kaip buvę. Gal tai ir tiesa. Šįkart turiu kitą nuomonę.

Gamtoje esantys pramogų verslai – įvairiausi disneilendai, zoologijos sodai, karuselės ar golfo aikštynai – tikrai atgis, nes namie triušį auginti galimybės yra, tačiau įsigyti liūtą arba žaisti golfą, ko gero, nepavyks, o žmonės alkani socialinių nuotykių, susitikimų, kelionių akims ir kojoms. Tuo metu kino teatrai, panašu, yra atsidūrę Raudonojoje knygoje. Kino industrija viena pirmųjų sureagavo į draudimus ir užvėrė kino salių duris, sustabdė filmavimus, nes žmogaus gyvybė yra svarbesnė nei nepamatyti ar nepastatyti filmai. Ši industrija bus ir viena paskutiniųjų vėl stosiančių į normalias vėžes, jei tai kada nors išvis įvyks. Vien per balandį JAV kino pramonėje darbą prarado virš 200 tūkstančių žmonių – besisukantys šiame versle yra tarp labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos, prarasta keliasdešimt milijardų dolerių ir jie, tikriausiai, niekada nebebus atgauti. Daugelio filmų premjeros ir rodymas nukelti ateitin, kartais – labai neaiškion. Pirmiausias iš didelių, visiems lengvą šoką sukėlusių ir pavojaus skambučiu nuskambėjusių buvo naujasis Džeimso Bondo filmas „007 Mirtis palauks“ (No Time to Die, 2020), jį rodys kažkada rudenį. Po to pasipylė visa kaskada: Mulanas (Mulan, 2020), F9 (2021), „Rami vieta, II dalis“ (A Quiet place Part II, 2020), „Nuostabioji moteris 1984“ (Wonder Woman 1984, 2020), „Juodoji našlė“ (Black Widow, 2020) su Scarlett Johansson ir dar nemažai kitų. Jurgio Matulevičiaus „Izaoką“ (2019) taip pat išvysime rudenį, o Karolio Kaupinio „Nova Lituania“ (2019) premjera planuojama jau šį mėnesį; manau, tai atskleis, ką Lietuvos kino žiūrovas galvoja apie lietuvišką kiną ir kino teatrą po pandemijos. Sužinosim netrukus. Tiesa, kai kurie filmai pristatė premjeras ir yra sėkmingai rodomi internete, pavyzdžiui, „DreamWorks“ animacinis filmas visai šeimai „Troliai 2“ (Trolls World Tour, 2020), kurį platina „Universal“, per pirmas tris savaites internetinėse platformose surinko virš 100 mln. dolerių. Tai visų laikų skaitmeninio platinimo rekordas ir ši suma gerokai didesnė, nei pirmųjų „Trolių“ (Trolls, 2016) kino teatruose per penkis mėnesius uždirbtas pelnas!

Istorija tokia: galinga marketingo kampanija buvo įsibėgėjusi, o jos, norint „įsukti“ filmą pasaulyje, yra labai brangios – kartais kainuoja vos ne antra tiek kaip kūrinio pastatymas. Tad nutraukti ją ir pradėti kitą kampaniją, „Trolių 2“ pristatymą perkeliant į rudenį, pasirodė per daug brangu. Be to, būtų kilusi rizika prarasti dalį žiūrovų, taigi platintojas nepabūgo ir besikarantinuojant surengė virtualią – online – premjerą. Rizika pasiteisino: žmonės sėdėjo namie, platintojams kapsėjo uždarbis. Daug kino kūrinių įvairiausiose šalyse turėjo VOD (Video on Demand, kai gali užsisakyti filmą ir pamatyti jį savo namuose) premjeras. Pavyzdžiui, „Skūb!“ (Scoob!, 2020) buvo siūloma neribotai žiūrėti visą savaitgalį už $19,99, panašiai pardavimus pradėjo ir „Troliai 2“. Beje, kaimyninėje Lenkijoje mums gerai žinomo filmo „Kristaus Kūnas“ (Boze Cialo, 2019) režisieriaus Jano Komasos naujojo darbo „Heiteris“ (Hejter, 2020) premjerinis savaitgalis taip pat vyko internetu ir pritraukė rekordinį, didesnį negu kino teatruose, žiūrovų skaičių. Internetine sėkme džiaugėsi ir 1,6 milijono žiūrovų prieš pat pandemijai uždarant kino teatrus surinkęs pirmuoju lenkų erotiniu filmu pavadintas „365 dienos“ (365 Dni, 2020), pretenduojantis ir į prasčiausio lenkiško filmo titulą. Reikia pažymėti, tiksliau, norisi surikti, kad Lietuvoje tokie dalykai kol kas neįmanomi, nes mūsuose filmus vagia greitai, gerai ir garantuotai; kol nebus sutvarkyti įstatymai arba sugalvota, kaip nubausti galutinį vartotoją, t. y. tą, kuris nelegaliai siunčiasi internetu, nei mes, Lietuvos prodiuseriai, galėsim džiaugtis filmo sėkme internetinėse platformose, nei žiūrovai galės filmą matyti savo namuose kartu su premjera kino teatre arba vietoje jos, kaip pandemijos metu tapo įprasta. Ir „Izaokas“, ir „Nova Lituania“ per karantiną tikrai būtų atsidūrę jūsų TV ekranuose, jei ne garantuotas jų „nutekėjimas“ į piratų portalus. Kai kurie pastarųjų, kaip, pavyzdžiui, Filmai.in, renka lėšas iš žiūrovų / abonentų, būdami tikrų tikriausi vagys-piratai, tuo pačiu apgaudami klientus, kurie mano mokantys pinigus už peržiūras ir viską matantys legaliai.

Žymos: