Tautvyda Marcinkevičiūtė | Poezija

Vieninteliai

Temperamentas prasiveržia
kuomet gamta atsukus veržlę
mus ima puošti sidabru
ką tik padovanojus auksą
kaip sportininkė šauks ji
kad daug atrodė netikrų

medalių laiko baus mus baus mus
atvežusių mašinų gausmas
baisia aklaviete mirties
kai tartum paaugles prie sienos
užspaus mus ligos ir ne vienas
kaip lapas krentantis tirtės

tačiau pabūkim optimistais
nors gėlės kada nors nuvysta
net laistomos vazonuos jų
vieninteliai juk mes nors buvom
tiktai trąša kuri supuvo
po šaknimis kartų naujų

2018 12 15

Pašnekesys sapne su
mirusiu draugu I

– Kaip jūs pakliūnat į sapnus
jei esate seniai numirę?
kas jums parūpina sparnus
per tokią klaidžią perskrist girią?

– yra juk angelas kuris
tikresnis už tikrovę klaidžią
tai jis lyg rojaus tvarkdarys
sugrįžt pas mylimus mums leidžia

2018 12 23

Žymos: