Nico Vassilakis

Susprogdintas rašymas

Nico’as Vassilakis – amerikiečių poetas, kuriam rašmenys ir vizualieji šriftų kontūrai yra pirminė medžiaga kūrybai. Kaip sako pats autorius, jo vizualiosios poemos – tai džiazuojanti abėcėlės anatomija, tipografinių landšaftų kartografavimas, žaidžiant sunkiai apibrėžta riba tarp linijos ir ženklo. N. Vassilakis taip pat yra aktyvus vizualiosios poezijos judėjimo „Vispo“ kuratorius ir sistemintojas. Jis buvo vizualiosios poezijos redaktorius literatūros kritikos žurnale „Coldfront Magazine“, kartu su poetu Craigu Hillu sudarė garsiąją antologiją „THE LAST VISPO: A Visual Poetry Anthology 1998–2008“. N. Vassilakis šiuolaikinę vizualiąją poeziją apibrėžia kaip „teksto neklaužadų pomėgį ištraukti rašmenis iš žodžio ir paversti juos – net pavienes raides – išraiškos priemonėmis“. Daugiau informacijos apie poetą galima rasti jo tinklalapyje https://staringpoetics.weebly.com. Šioje publikacijoje menininkas specialiai „Nemuno“ skaitytojams pristato savo kūrybą.

„Vispo“ yra susprogdintas rašymas, įgavęs naują regimąjį pavidalą. Skaitant „Vispo“ atsiranda atvirumas, o „Vispo“ rašant kalba keičiama magiškomis priemonėmis.

Aš į vizualiąją poeziją atėjau iš klasikinės. Tiesiog ilgai ilgai spoksojau į eilėraščius, kol jie pradėjo irti, kol raidės ėmė sklęsti puslapiuose ir išdarinėti daugybę kitokių dalykų. Jos veržėsi į laisvę, ir joms pavyko. Aš tuo momentu tiesiog buvau šalia ir fiksavau šiuos įvykius.

Žymos: