Iš gurinių

Garsiai dainininkei skirtame vakare perskaičiau du savo rašinėlius, pasakęs, kad tokius trumpus tekstus dzūkiškai vadinu guriniais ir kad užsirašęs dedu juos į plastikinę dėžutę, kokioje paprastai pardavėjai vežioja vaisius.
Po vakaro.
Viena ponia:
– Kaip tuos savo užrašus vadinate, guliniais?
– Na, ne, kodėl manote, kad guliniais?
– Kad jie guli dėžutėje.
Kita ponia:
– Patiko, patiko man tie jūsų gudriniai.

2019 03 20

Kas svarbiausia

Koks rūpestis yra pats svarbiausias? Be jokių abejonių.
Gyventi taip, kad Žemė, kurią mums, žmonėms, Dievas davė, išliktų nesunaikinta ir kad jos kasdien nebjaurotume.
Štai kas turėtų būti veiklos, publicistikos, apmąstymų, visų viso pasaulio valdžių, verslų ir visų Žemės žmonių svarbiausias reikalas.
Sakysite, yra ekologinių judėjimų, tarptautinių organizacijų, žalių iniciatyvų…
Bet visa kažin kaip suskaidyta, susmulkinta, vaizduojama kaip romantiški polėkiai ir sentimentalios pastangos.
Ne taip turėtų būti. Turėtų būti neįveikiama jėga, stabdanti Žemei kenkiančią ranką.

2019 04 01

Žurnalistikos bėda

Kokia didžiausia mūsų laikų žurnalistikos bėda? Na, gerai, antra didžiausia (po jos parsidavimų).
Plepumas. Daug žodžių. Negebėjimas parašyti aiškiai ir trumpai.
Gal ne tik negebėjimas. Gal toks ir „užsakovo“ pageidavimas, kad popierinės spaudos ir internetinės žiniasklaidos plotai būtų sklidini.
Mėgaujamasi begale smulkmenų, detalių, peripetijų, demonstruojama: matote, aš žinau daugiau.
Bėda auga dėl žiniasklaidos pertekliaus. Pasidaro taip: nėra ko rašyti, nėra kam rašyti (gabių autorių stoka), tebus rašoma bet kas ir bet kaip.
Kurį laiką atrodė, kad internetinė erdvė dėl savo specifikos kryps į lakoniškas išraiškas. Nė velnio!

2019 03 31

Tobuliname

Spaudos, radijų, televizijų darbininkai (juk ne visus dera vadinti žurnalistais) užsidegė troškimu viską iš žmonių išpešti. Kiek turėjai vyrų, žmonų, kiek perėjai darboviečių, partijų, kiek namų ir butų turi, kiek jachtų ir automobilių, kaip rūpiniesi tėvais, vaikais, savais ir nesantuokiniais, ką valgai, geri, ar laikaisi dietų, sportuoji ar ne, kas tave kerpa, rengia ir gydo, tiki ar tik dėl akių lankaisi bažnyčioje, kokios ligos kankina, ką manai apie pasimylėjimo būdus, homoseksualus, pabėgėlius ir feministes. Ir t. t., ir pan. Teks pripažinti – jau bent du dešimt­mečiai, kai šį darbą jo darbininkams atlikti sekasi. Daug ką pavyksta išpešti ir iš asmens aplinkos susirankioti. Negana to – turbūt šios sėkmės bus paskatinusios atsiverti ir tuos žmonelius, kurių niekas nieko neklausinėja. Kloja viską apie save ir savo artimuosius feisbuke ir apskritai interneto platybėse. Intymiausius dalykus. Noriai, entuziastingai.
Kas čia yra atsitikę? Kodėl? Šalelėj Lietuvoj. Kur daug šimt­mečių nieko panašaus nebuvo. Nesvarbu, kas valdė ar kas buvo pavergęs.
Atrodo, tais šimtmečiais gyvenę žmonės manė, kad esama klausimų, kurių nedera uždavinėti, kad yra reikalų, į kuriuos kitiems nevalia kištis, kad žmogui turi būti palikta individualumo, intymumo erdvė.
Atrodo, kad kaip tik tai lėmė sugyvenimą žmonėms gyvenant tarp žmonių.
Kodėl mums, atgavusiai laisvę tautai ir valstybei, tai netiko ar nepatiko? Laisvės liga? Stipresnė už ilgametę patirtį? Nežinau.
Objektyvi mokslinė išvada turėtų skambėti taip: ilgus amžius gyvavusi tautos prigimtinė kultūra yra sužeista.
Kokia prasmė apie tai užsirašinėti niūrų lietingą vidurnaktį? Tik dėl tos išvados. Kad žinotume, kaip patys save… na, gerai, laisviname, viešiname, tobuliname…

2018 04 02

Ruoštis karui?

Kai klausaisi radijo, TV galvų, paskaitai popierinę ir internetinę žiniasklaidą, štai kokia veikla pasirodo vyraujanti:
Šalių užsienio politika yra ruošimasis karui.
Betgi geriau būtų ruoštis taikai.
Nepaisant lotyniško frazeologizmo, kurį ką tik prisiminėte.

2019 04 15

Mažylio „Jeigu“

Profesorius Liudas Mažylis, kalbėdamas apie Europos Sąjungos esmę, pabrėžia tris principus: solidarumą, saugumą ir subsidiarumą. Subsidiarumą, kaip sprendimų priėmimo principą, jis aiškina taip: „Jeigu galima spręsti problemą šeimoje, to nedera perduoti valstybei. Jeigu galima savivaldybėje – nebūtina rengti debatų Seime. Jeigu galima spręsti Lietuvoje – nėra reikalo perdavinėti Europai.“
Tai sveika, savalaikė, reikšminga mintis.
Perskaičiau pokalbyje su L. Mažyliu, išspausdintame žurnale „Savaitė“ 2018 11 29, p. 14.

2018 12 03