Robert Hass | Poezija
Miestų pradžia
Ją pirmąkart pamato šokančią. Tai ne menas
ir ne malda, ne geismo sužadinimas,
bet veiksmas dėl veiksmo: vario juosta ant krūtinės,
karūna nelyginant miesto sienos.
Nors ji mus traukia, tuo pat gaistu
atstumia kaip prieplauka ar upės žiotys.
Platybių ženklas. Ir seni, aptingę patricijai
pažeria pinigų nuotykiams,
įsivaizduodami neregėtus pelnus, sudaro sandorius į priekį,
o jų vergai malasi uoste, šniukštinėdami laivų naujienas.
Įsisvajoję jaunieji palieka kaimus.
Juos traukia valdžia ir malonumai. Įdarbinti
tvarkyti apskaitas, jie labai išgudrėja,
išmoksta mintyse dauginti skaičius, naudotis raštu.
Kai užeina nuobodis, užrašinėja senas dainas iš kaimų,
o gudriausi pagal seną pavyzdį kuria naujas dainas,
šlovindami miesto malonumus, savo meilužes,
senuosius kerdžius ir paprastesnius laikus. Šventyklą,
kurioje meldėsi žemę dirbę didžiųjų pirklių protėviai,
blausią šventyklą kitame turgaus aikštės krašte,
kadaise tik akmeninį altorių miško laukymėj
(mėnulio šviesoje ant jos kolonos šlapinasi panaktinis),
jie laiko šventa; kviečių motina – jų prakaituotos buhalterijos deivė,
deivė to, kas lieka ore, kai grožis šmėstelėjęs
pranyksta už kampo, bausmės už meilę ir geismo
duženų deivė. Apie tai jie kuria dainas. Pasakoja
istorijas apie herojus ir įstabias dievų aistras.
Tokios tat pramogos. Ji šoka, laivai plaukia jūron,
vergai ir valstiečiai triūsia laukuose, luoši kareiviai
prie vyninių už varioką vaidina beždžiones,
meistrai apdirba bronzą ir auksą, sąskaitos
rūpestingai prižiūrimos, kiek išleista, kiek gauta.
Centrinės Kalifornijos indėnai pomirtinį pasaulį įsivaizdavo labai miglotai
Patekėjo saulė; vadinasi, dabar rytas.
Palengva keliuosi, bus karšta diena,
skinu uogas nuo dygliuotų stiebų.
Jos tamsiai raudonos,
cukringos, dulkėm apėjusios.
Eukaliptas ant namo meta plunksnuotą šešėlį,
kuris pamažu traukiasi.
Po pusryčių
tu eisi maudytis, o aš skaitysiu,
ką apie Anglijos pilietinių karų priežastis
rašo tas kietas vyras Thomas Hobbesas.
Hobbeso pasaulyje nėra moterų,
broliai kariauja su broliais
dėl turtų.
Pasimatysim vėlyvą popietę;
tavo plaukai bus išblukę, gelsvi, bangų
supinti, ant pilvo ir rankų
blausiai žibės druska.
Vaikai iš jūros parneš
įmantrias kalcio dovanas –
juodus turbanus, nerangias jūrų sraiges,
vaivorykšte mirgančią vienaragio įviją.
Atėjus vakarienei,
jausimės truputį suirzę arba nesijausime.
Pirmosios žvaigždės. Sutemus
Vega švies Lyros žvaigždyne,
o virš kalvos riogsos Grįžulo ratai.
Keliaujantį
po Europą Hobbesą persekiojo mintis apie judėjimą.
Plaukdamas arba jodamas jis susivokdavo,
kad visi daiktai juda.
Galiausiai mes atsigulsim, tokie sunkūs,
ir lytėsim, ir būsim
nešami ryto linkui.
Robertas Hassas (g. 1941) – amerikiečių poetas iš Kalifornijos, Czesławo Miłoszo vertėjas ir bičiulis. Išleidęs vos penkis eilėraščių rinkinius, buvo apdovanotas žymiausiomis JAV poezijos premijomis. Šie eilėraščiai išversti šiuolaikinės amerikiečių poezijos antologijai, kuri pasirodys leidykloje „kitos knygos“.
Iš anglų kalbos vertė Laurynas Katkus