Giedrius Zubavičius

PO MANĘS NORS IR TVANAS

Išgirdę Giedriaus Zubavičiaus vardą, dauguma tik gūžteli pečiais – ne, nesame tokio girdėję. Ką jis daro? Rašo? Ne, nežinau tokio rašytojo. Scenaristas? Kokio filmo? Tiesa – tai mažai Lietuvos meno pasaulyje minimas žmogus. Prieš pat Atgimimą jis dar „spėjo“ atitarnauti Sovietų armijoje, grįžęs jau žinojo, kad savo gyvenimą nori sieti su kinu. 1992 m. laimėjo Romos Eksperimentinio kino centro surengtą kino scenarijų konkursą ir išvyko mokytis dievų kalbos į Dantės Alighierio institutą. Vėliau tobulinosi keliuose scenarijaus rašymo kursuose ne tik Italijoje, bet ir Prancūzijoje, Suomijoje. Grįžęs į Lietuvą parašė kino scenarijų filmui „Gėlės“. Jo premjera įvyko 2009 metais, nominuotas „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui trumpametražių filmų kategorijoje. Tada kino publika ir atrado scenaristą bei režisierių G. Zubavičių. Tais pačiais metais jo įkurta kino kompanija „MA NO FILMS“ ėmėsi organizuoti festivalį „Kinas prieš melą“ drauge su Akiu Kaurismäkiu – suomių režisieriumi, pelniusiu ne vieną pasaulinę šlovę jam atnešusį apdovanojimą. Šiuo metu Giedrius visą dėmesį sutelkęs į žodinę kūrybą – rašo ne tik scenarijus, bet ir pjeses.


VIENO VEIKSMO PJESĖ-EREZIJA

VEIKĖJAI:
JĖZUS
ROMOS LEGIONIERIUS
DIEVAS
JUDAS
IEVA
ADOMAS
KONFUCIJUS
LAO DZE
SAMURAJUS
PSICHIATRAS
VERTĖJAS
KARLAS GUSTAVAS JUNGAS
ZIGMUNDAS FROIDAS
JUNGO ŽMONA
ŠVENTAS PETRAS
REVOLIUCIONIERIUS
MOKINIAI
MINIA
GEIŠOS
VALSTIETĖS
SESELĖ
ANGELAS

Scenos pakraštyje stovi medis.
Scenos gilumoje – didžiulė mokyklinė lenta.
Ant lentos didelėm raidėm kreida užrašytas tekstas:
KAI PAJUSI,
KAD TAU SKLEIDŽIASI SPARNAI,
ŽINOK,
JOG KAŽKAS ARTĖJA
SU KIRVIU RANKOJE.

JĖZUS scenos viduryje. Sau po nosim kažką nesuprantamo kužda, tarsi melstųsi.
Ant virvės, lyg alpinistas, virš scenos kabo DIEVAS. Jis kyla į viršų ir nervingais judesiais skudurėliu trina tekstą, esantį ant lentos.
Lygiu karišku žingsniu į sceną iš dešinės pusės įeina ir prie JĖZAUS priartėja ROMOS LEGIONIERIUS. Atsistoja priešais JĖZŲ, palinksta prie jo, lyg norėdamas išgirsti, ką šis kužda. Po pauzės ROMOS LEGIONIERIUS trenkia per kairį JĖZAUS skruostą. JĖZUS atsuka LEGIONIERIUI dešinįjį. Smūgis. Vėl smūgis į kitą skruostą vis didesne jėga. Vėl smūgis į kitą skruostą. Ir vėl. KRISTUS guli ant grindų.
DIEVAS, jau nuvalęs tekstą nuo lentos, visa tai stebi ir šypsosi. LEGIONIERIUS lygiu žingsniu palieka sceną.
Į sceną iš kairės pusės įeina KONFUCIJUS. Priartėja prie virvių, ant kurių kabo DIEVAS, pradeda jas traukti ir nuleidžia DIEVĄ ant scenos. DIEVAS kažką bando sakyti, bet mikčioja.
Prie DIEVO priartėja nuoga IEVA. Kelias akimirkas žiūri jo veidan, spjauna. DIEVAS rankove valosi veidą.
Scenoje pasirodo JUDAS. Rankoje virvė. Prieina prie medžio. Ant šakos užmeta virvę. Trukteli atgal. Pamatuoja kilpą. Pasidaro mazgą. Eina DIEVO link. DIEVAS stovi sustingęs. JUDAS uždeda kilpą DIEVUI ant kaklo. Nuima.
JUDAS prisiartina prie gulinčio KRISTAUS. Pakelia jį. Nurenginėja. Pastato ant kojų. KRISTUS suklumpa ant kelių. Tyliai meldžiasi. JUDAS uždeda kilpą JĖZUI ant kaklo. Trukteli.
DIEVAS apsisisioja – didėja balutė po jo kojom. Judas velka KRISTŲ medžio link. Jau kabina JĖZŲ ant šakos. Viską stebi išplėtęs akis DIEVAS.
JUDAS nuleidžia JĖZŲ ant žemės. Kažką intensyviai mąsto. Po minutės pratrūksta garsiu juoku. Ilgai juokiasi. Staiga juokas užstringa gerklėj. Tyla.
Greitais žingsniais jis pribėga prie medžio, užsineria ant kaklo kilpą ir pasikaria. DIEVAS rankomis susiima už galvos. Viską stebi nuošaliau stovintis KONFUCIJUS. Po kelių akimirkų išsitraukia iš kišenės mobilųjį telefoną ir nesuprantama kalba kažką įnirtingai šneka. Scena lėtai nugrimzta į tamsą.
Pamažu grįžta šviesa. Visi aktoriai savo vietose. KONFUCIJUS susimąstęs vaikšto pirmyn atgal. Kažką murma po nosim. Į sceną įeina LAO DZE. Prisiartina prie KONFUCIJAUS. Abu atsisėda ant scenos. Ramiai kažką kalba tarpusavyje.
LAO DZE iš kišenės išsitraukia kelis pagaliukus. Išmeta juos ant grindų. KONFUCIJUS išsitraukia užrašų knygutę ir kažką užsirašo. LAO DZE vėl meta pagaliukus. Ir vėl. KONFUCIJUS kažką užrašinėja. Jiedu šnekučiuojasi. KONFUCIJUS išsitraukia iš kišenės mobilųjį telefoną. Kažką ramiu balsu sako.
Tuo metu į sceną įeina beprotišku žvilgsniu, išsitaršiusiais plaukais nuoga IEVA. Tyliai dainuoja melodiją.
KONFUCIJUS vėl kalba telefonu.
Scenoje pasirodo SAMURAJUS (toks Tosiro Mifunė) su kimono, už diržo – kirvis. Atlieka kelis kovos judesius su kirviu. Sustingsta ir nejuda.
Scenoje pasirodo trys SANITARAI. Išsiveda IEVĄ.
SAMURAJUS iš po skverno ištraukia knygą ir prisiartinęs įteikia ją KONFUCIJUI. KONFUCIJUS, šiek tiek pavartęs, ima ramiu balsu skaityti. LAO DZE iš lėto linguodamas galvą užsirūko. KONFUCIJUS tęsia skaitymą. Ranka pamoja SAMURAJUI. Šis prisiartina. KONFUCIJUS kažką sako SAMURAJUI. SAMURAJUS kirviu ir vėl atlieka kovos judesius. Suriaumoja ir sustingsta netoli DIEVO.
Į sceną įeina PSICHIATRAS ir VERTĖJAS. Prisiartina prie KONFUCIJAUS ir LAO DZE. Trumpai, tyliai KONFUCIJUS, LAO DZE ir PSICHIATRAS pasišneka, VERTĖJAS negarsiai verčia.
PSICHIATRAS, VERTĖJAS ir KONFUCIJUS priartėja prie DIEVO.