Rolandas Rastauskas

mesjė iš Marė ilgas brū

Dainiui Liškevičiui

„Žodžiai niekada nėra tinkami tobulai nusakyti savo turinius; jie tarsi armijos uniformos, į kurias įspraudžiami nerangūs paaugliški pašauktinių kūnai. Tačiau nebūna ir pernelyg paprastų žodžių; jie kunkuliuote kunkuliuoja aliuzijomis ir dviprasmybėmis, tarp jų vidinių ritmų ir rezonansų vyksta pavojingi susidūrimai. Taigi todėl galima tikėtis, kad žodžiai atskleis keblumą ir painiavą įvardinant dalykus – šių dalykų pretenzingumą ir komizmą.“

Alphonso Lingis

tik paviršutiniški ar lėkšti žmonės nuosekliai ieško gelmės taškas ir vėl tas deprofundiškas balsas iš kolonėlių sakyklos kablelis slystantis kelių kartų alkūnėmis nušlifuotu barviršiu ir atsimušantis į nebylių liudininkų sieną nelyginant į terakotinius smuklių karius kabliataškis o tas atkemšamo butelio nuolankumas kablelis analinė sriegiamo kamščio dejonė dvitaškis absoliuto srovelės rapidas keli ištiktukai netrukus ledo krytis stiklinėn kablelis pasibaigiantis sausu staccato daugtaškis

grapos kablelis deja kablelis nebe

jos vokai po daktaro pirštais virpėjo it karštos peteliškės kabliataškis it lytėjimas ieškotų vaizdų telkinio kabliataškis tos vaizdų NATO bazės kabliataškis to archyvo be valdymo pulto kabliataškis to vyzdžio it vabzdžio kafkiško nuolankumo daugtaškis

jeigu aš jums leidžiu liest savo plaukus kablelis vadinasi kablelis aš jus išties myliu

ta penktadienio daugpatystė saliūnų užutekiuose šauktukas ta dipukų kablelis didžėjų ir degradų laimė prieš apvemiant gatvę šauktukas tas aritmiškas tavo šnopavimas Dievui į ausį kablelis tas murkimas kablelis kriuksėjimas vėl kablelis čiaudulio gimtis iš jaudulio dvasios ir neišvengiamas Tėvynės apsireiškimas su policininko uniforma ir šrūdinu Ūbo basliu po vidurnakčio taškas