Laura Švedaitė | Eilėraščiai

Persų patarlė

Lotoso pėdos,
ilgieji Karenų kaklai,
randai,
tatuiruotės,
Labret lūpų lėkštės,
chna,
plunksnų karūnos,
liūto ilčių pakabukai,
kaukės,
korsetai,
šinjonai,
auskarai,
perlų karoliai,
auksinės apyrankės,
smaragdiniai žiedai,
kvepalai,
smilkalai,
aliejai,
rožių kvapnieji vandenys,
krūtų implantai,
užmuškite
mane,
bet
padarykite
gražią.

Pokalbis, nugirstas smėlio dėžėje

Koks gyvūnas norėtum būti?
Norėčiau būti liūtas.
Tarkim, liūtu būti negali.
Tada banginis.
Tarkim, banginiu būti negali.
Tada vilkas.
Tarkim, vilku būti negali.

Eik tu šikt.
Tai koks gyvūnas norėtum būti?

vis
tiek
esu
žmogus.

O ar žinai, iš kur atsiranda žmonės?
Iš mamos ir tėčio.
Ne.
Aš tau atvyčiaju – iš mamos.
Ne.
Iš gimdymo na…

Iš beždžionės, paprasčiausios beždžionės.

Lina Laura Švedaitė gimė 1989 m. Vilniaus universitete įgijo vertimo bakalaurą, taip pat mokėsi Londone, Paryžiuje, Lisabonoje ir Teherane, šiuo metu studijuoja šokio terapiją. Yra įvairių literatūrinių konkursų laureatė, organizuoja savo kūrybos bei kitų autorių skaitymus kartu su gyva muzika ir šokiais. Laurą ypač domina teksto ryšys su kitomis disciplinomis, taip pat dokumentika. Turi ambicijų išleisti knygą. Ir šiaip turi daug ambicijų.

Žymos: