Tomo Petreikio nuotrauka
Erika Drungytė

Joy’suoti drauge su Jaru

Tais laikais, kai nebuvo mobiliųjų telefonų, o laiko kaip tik – į marias, pagrindinė kūrybingų kauniečių vieta, kurioje vienu ar kitu metu visada sutiksi tuos, su kuriais malonu pasėdėti ir pasikalbėti, buvo miestas. Paskambini laidiniu ir sakai: „Tai varom į miestą.“ Ir visiems aišku, kad į Laisvės alėją. Svarbiausių įvykių epicentras – po kokį šimtą metrų nuo fontano į abi puses, bet atkarpa senamiesčio link galėjo tęstis neapibrėžtą atstumą. Štai ten, mieste, mes visi ir „gyvenom“. Jeronimas Brazaitis – Laisvės alėjos dendis – išsiskyrė stilinga apranga, ypač ilgais paltais bei skrybėle. Įdomių, pikantiškų dalykų apie šį vyrą nežinojau, nes jis buvo gerokai vyresnis, su pankais ir bohema nesišlaistė, o mudviejų „pasimatymai“ dažniausiai vykdavo V. Kudirkos bibliotekoje. Šioje teksto vietoje turėtų skambėti visi Kauno kariliono varpai tai bibliotekai ir jos bibliotekininkėms, kurios virė arbatas ir kavas, leido sėdėti galiniame kambarėlyje, kuriame plušo pačios, rausdamos giliausius archyvus, ieškojo visko, ko tik reikėjo rašto darbininkams. Toks buvo Jaras, tokia paskui tapau ir aš. Tiesa, kai mudu susipažinom, nė vienas nenutuokėm, kuo kas užsiima. Tai buvo 1990-ieji, vienoje kompanijoje su juo ir Kęstučiu Geniu važiavome į pirmąjį politinių kalinių ir tremtinių sąskrydį Ariogalon. Ta jauna, jo dukros amžiaus panelė skaitė poeziją ir žavėjosi Jeronimu (koks smetoniškas atrodė tada jo vardas!), iš visų vyrų išsiskyrusiu (buvo rugpjūtis) šviesia, stilinga, vakarietiškai atrodžiusia apranga, labai keista bendravimo maniera bei apsiskaitymu. Bet grįžkime į biblioteką, kuriai pašlovinti reiktų atskiros odės. Joje mes susitikome dar kartą, o paskui jau kone kasdien. Atrodė, kad Jeronimas ten gyvena. Padirba, paflirtuoja su moterimis, išlekia į Laisvę, vėl grįžta prie darbų. Tomai žodynų, šūsnys rankraščių, kuriuose dailia rašysena – tūkstančiai pastabų, paaiškinimų, atradimų, – sau pačiam! Tada pirmą kartą išgirdau ir Jameso Joyce’o vardą, ir apie jo Ulisą, ir apie Airiją. Keistuolis, keistuolis… Mes visi galvojome, koks jis keistuolis…

Žymos: