Bet kuriame aiškinamajame žodyne rasime, kad alternatyva – tai galimybė ar būtinybė rinktis vieną iš dviejų. Konkretu ir aišku. Painiava kyla tuomet, kai šiuo žodžiu įvardijama muzika – tarsi kiekvienas žino, kokio garsyno gali tikėtis, bet tiksliai jį apibūdinti keblu. Miglotas, slidus terminas neįvardija konkretaus žanro ar stiliaus. Akivaizdu, kad alternatyvioji muzika tikrai egzistuoja, tačiau kokia ji?

Besigilinant į minėtą klausimą, lengva nuklysti į lankas, tad dera susirasti patikimą vedlį. Šį kartą juo bus Dovydas Bluvšteinas – gerai žinomas muzikos ekspertas, leidėjas, prodiuseris, renginių organizatorius, autorinių radijo laidų vedėjas, legendinės kompanijos „Zona Records“ įkūrėjas.

Tyrimo atspirties tašku taps Lietuvos muzikos ir teatro akademijos trečio kurso studentės inicijuota apklausa. Visi į klausimą „Kas jūsų nuomone yra alternatyvioji muzika?“ atsakiusieji – su muzika menkai tesusiję anonimai (jų kalba netaisyta).

Nuomonė iš anketos: Savita muzika, neturinti konkretaus stiliaus.

Taip, tai patvirtina 2006–2009 m. teiktų Lietuvos alternatyviosios muzikos apdovanojimų A.LT nominacijos (Metų Metal, Gothic, Ethno, Hip-hop, Electronic grupė / atlikėjas ir t. t.). Įvairias kategorijas išsaugojo ir 2012–2013 bei 2020 m. įvykę alternatyvios muzikos apdovanojimai T.Ė.T.Ė. Tiesa, kažkada „alternatyvoje“ viešpatavo vienokį ar kitokį roką grojančios grupės, dominavo gitarų skambesys, o dabar lyderiais gali būti tiek pavieniai elektroninio garsyno kūrėjai, tiek hiphopo ar ska atlikėjai…

Terminas „alternatyvioji muzika“ skambėjo gana nelogiškai jau tada, kai jį sugalvojome A.LT apdovanojimams pavadinti. Paprastai žodis alternative naudojamas su konkretaus muzikos stiliaus ar žanro pavadinimu. Lig šiol nesuprantu, kodėl ji būtinai „alternatyvioji“, o ne tiesiog alternatyvi? Nujaučiau, kad vieną dieną turėsiu už tai atsakyti, tik nesitikėjau, kad klausimas iškils po tiek laiko.

Korektiškas pavadinimas turėjo būti „alternatyvios populiariosios muzikos apdovanojimai“, bet žodis „populiariosios“ būtų užgavęs daugelio potencialių renginio dalyvių jausmus. Sugalvojome A.LT kaip savotišką hipių genčių sueigos ir korporacinio vakarėlio hibridą, o titulų reikėjo bandymams prasiveržti į tarptautinius vandenis. Renginiai nebuvo orientuoti į platesnę publiką, todėl ir komunikavome taip, kad sumanymą suprastų įvairaus plauko pankai, rokeriai, didžėjai, reperiai ir metalistai. A.LT perėmė estafetę iš puikių anksčiau „Dangaus“ organizuotų „Velnių malūno“ metalo / roko / gotikos apdovanojimų. Norėjome praplėsti prizininkų spektrą, todėl teko pasirinkti tokį aptakų pavadinimo variantą.

Nuomonės iš anketos: Tai muzika, neskirta tapti populiariosios rinkos produktu, labiau nišinė arba artima subkultūroms; Muzika, turinti daugiau turinio negu populiarioji; Muzikos rūšis, kuri nepriklauso populiariosios ar <…> „ant bangos“ esančios muzikos kategorijai; Alternatyvi muzika yra laisva muzika. Kuriama kaip kūrėjo išraiška, ne su tikslu parduoti, o su tikslu kurti.

Čia akcentuojamas „alternatyvos“ nekomerciškumas, išankstinis populiarumo atsisakymas, kūrybinio prado dominavimas. Tačiau ikoninė „Nirvana“ tapo pašėlusiai populiaria, fantastiškai parduodama ir perkama grupe, nors jos kūrybiškumo tai tarsi nepaveikė. Lietuvoje analogiškas pavyzdys galėtų būti „Antis“.

Pripažinimo ir įvertinimo nori visi. „Alternatyvos“ atstovai – gal net labiau už komercinius artistus, nes dažnai tai būna vienintelis jų gaunamas atlygis. Klasikiniai rokerių tikslai – galimybė nedirbti rutininio darbo ir turėti daug panų – šiais laikais pasiekiami praktiškai visiems. Tam nereikia, kaip anksčiau, kurti roko grupės ir užkariauti pasaulį. Kita vertus, tikimybė rasti būdą patogiai gyventi vien grojant muziką yra labai nedidelė, o per keletą metų užsidirbti pinigų visam amžiui išvis artėja prie nulio. Dauguma jaunų atlikėjų iš anksto susitaiko su savo muzikinės karjeros lokalumu ir laikinumu. Ekonominiu aspektu beveik viskas šiais laikais yra alternatyva, kaip absurdiškai tai beskambėtų. „Nirvanos“ pavyzdys puikiai iliustruoja situaciją. Kurtas Cobainas buvo visiškai nepasiruošęs tam, kas atsitiko.