Tomo Kos iliustracija
Saulius Keturakis

Gatvės literatūra: knyga kaip narkotikų dozė

Kol didžiausios pasaulio leidyklos svarsto, kaip išlaikyti knygas į skaitmeninius įrenginius vis dažniau iškeičiantį skaitytoją, jau maždaug 25 metai, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose auga nauja skaitytojų grupė, išperkanti milijoniniais tiražais leidžiamus romanus. Įdomu tai, kad tokiais leidiniais dažniausiai nėra prekiaujama įprastuose knygynuose, jų galima įsigyti tik pakelės užkandinėse, pigiose kirpyklose ar tiesiog iš automobilio bagažinės įvairiose mugėse. Kalbu apie vadinamąją street fiction, gatvės literatūrą, iš kurios tikimasi naujos knygų skaitytojų bangos ir knygos renesanso apskritai. Šie tekstai – tiems visuomenės sluoksniams, kurie iki šiol grožine literatūra paprastai nesidomėjo.

Štai viena gatvės literatūros žvaigždžių K’wanas Foye. Kaip ir dauguma šio žanro atstovų, jis juodaodis, neturi keturiasdešimties. Jo romanuose vyrauja tipinės gatvės literatūros temos – tai pasakojimai apie prostitutes ir negailestingus sąvadautojus, nusikaltėlių gaujas ir apsukrius vertelgas, be kasdienės dozės negalinčius gyventi narkomanus ir tikros meilės ieškančias barų padavėjas. Skaitytojai K. Foye romanus mėgsta, nes viskas juose pateikiama labai ryškiai: jei muštynės, tai personažai būtinai spjaudosi išmuštais dantimis; jei seksas, tai lipnus; jei gaujų reikalai, tai be lašo gailesčio. Viršelius dažniausiai puošia prabangūs automobiliai landynių fone, ankšti ilgaauliai batai, tinklinės pėdkelnės ir daug daug dolerių kupiūrų.

Gatvės literatūrai būdinga tai, kad dauguma autorių rašo apie savo patirtį. K’wano tėvai XX a. 9-ajame dešimtmetyje įniko į kreką, tad jį užaugino močiutė. Užuot lankęs mokyklą, berniukas prekiavo kanapėmis, paskui padirbinėjo čekius, dar vėliau pradėjo plėšti. Pateko į kalėjimą, iš kurio išėjęs bandė gyventi dorai – dirbo pagalbiniu darbininku vienoje Volstryto brokerių kontorų. Pritrūkęs kantrybės, ėmė verstis sąvadavimu. Tačiau sužinojęs, kad mama susirgo vėžiu, ėmėsi rašyti ir 2003 m. paskelbė savo pirmąjį romaną „Gangsta“. Tai buvo pusiau autobiografinis pasakojimas apie narkotikų prekeivį, kurio mama suserga vėžiu, ir kuris dėl to siekia tapti gaujos vadu. Ieškodamas leidėjo, K. Foye pastebėjo, jog ant mėgiamos rašytojos Vickie’ės Stringer savilaida paskelbto romano „Let That Be the Reason“ galinio viršelio yra autorės elektroninio pašto adresas. V. Stringer buvo ką tik atsėdėjusi kalėjime už bandymą parduoti du kilogramus kokaino ir įkūrusi leidybos firmą „Triple Crown Publications“, pavadintą pagal buvusią savo narkotikų prekeivių gaują. K. Foye romanas „Gangsta“ išleistas, juo pradėta prekiauti JAV Rytų pakrantės kirpyklose, užkandinėse, grožio salonuose. Per metus buvo parduota 80 000 knygos egzempliorių. Visiškai atsitiktinai apie pogrindinį bestselerį sužinojo prestižinės Niujorko leidyklos „St Martin’s Press“ vadybininkai. Ši leidykla ir paskelbė kitą autoriaus romaną „Road Dawgz“, susilaukusį didelio skaitytojų susidomėjimo. K. Foye vardas atsidūrė garbingų kultūros leidinių puslapiuose, rašytojas ėmė gauti šešiaženklius honorarus, persikėlė gyventi į nuosavą namą.

Tačiau šis amerikietiškosios svajonės išsipildymas – labai trapus. Kartą žurnalistui demonstruojant vietas, kuriose gyveno dar būdamas narkotikų prekeivis, kažkas iš gatvės K’waną atpažino ir priėjęs užkalbino. Šis kalbėtis atsisakė. Vėliau žurnalistui paaiškino, kad riba tarp garbinamo rašytojo ir narkotikų prekeivio gyvenimų yra labai plona, todėl net pokalbio palaikymas su kažkuo iš praeities gali baigtis grįžimu į ankstesnįjį, tamsųjį biografijos etapą. Šis motyvas labai dažnas jo kūryboje – regis, jau viskas, su narkotikais baigta, galų gale pavyko susitvarkyti gyvenimą taip, kad policija nebeturėtų prie ko prikibti; ir paties sąžinė dėl nieko nebegraužia, ir nuolat dairytis už nugaros nebėra reikalo. Tačiau pakanka visiško mažmožio, net slengu pasakyto sakinio, – ir idilė griūva, viską vėl užtvindo gatvė.

Žymos: