Djuna'os Barnes 1922 m. pieštas Jameso Joyce'o su akies raiščiu portretas. Tais pačiais metais Joyce'as pradėjo rašyti „Finegano šermenis“ – 17 metų trukusį darbą. Publikuojama pagal CC licenciją.
JAMES JOYCE

Finegano šermenys

1 knyga, 8 skyrius*
Ana Livija Daugiagrožė1

(ištrauka)

Nu, tu žinai, ar nesi kennet2, ar aš tau nesakiau, kiekviename pasakojime yra pramanas – tai visa ko pagrindas. Žiūrėk, žiūrėk – sutemos tirštėja! Mano stagarinės didžios leidžia šaknis. Ir man menka paguoda3 – visa į pelenus. Fieluhr? Filou!4 Kiek turi metų? Bus saon5 velionė. Tas nesibaigiantis dabar senne6 žvelgiu, ar erewone7 galiausiai matė Voterhauso clogh8. Įveikė jį dalimis, aš girdėjau anuos dūsaujant. Kada jie vėl surinks jį? O, mano nugara, mano nugara, mano bach9. Aš turėčiau nuvykti į Ilgai trunkančius skausmus – le Pastangas10. Pingpong! Tai gražuolis Sexaloitez11! Ir Concepta – de Siųst – mus – melstis! Pang! Išgręžkite apdarus! Gręžkit iki lašo12! Godavari, vert13 liūčių! Ir dovanok savo malonę. Aman. Ar dabar mes juos čia patiesim? Jei, patie. Flip! Tiesk ant savo kranto, o aš savo ištiesiu ant savo. Flep! Taip ir aš darau. Tiesiam! Nukrečia šiurpulys. Der went14 jau kyla. Aš padėsiu kelis akmenis ant smuklės paklodžių. Vyras ir jo nuotaka susikabinę tarp jų. Kitàs aš tik supurškiau ir sulanksčiau. Ir aš pririšiu čia savo mėsininko prijuostę. Ji vis dar taukuota. Bastūnai praeis pro šalį15. Šešios paprastos suknelės, dešimt skarelių, devynias palaikyt prieš ugnį, o šitą prieš code’ą, to vienuolyno servetėlės, dvylika, vienas kūdikio šalikas16. Geroji motina Jossiph17 žino, pasakė ji. Kieno galvūgalis? Deataceas18! Wharnow yra alle jos vaikai, sakai? Karalystėj prapuolęs ar galia, kad ateitų, ar garbė tebūna jiems tėvui19. Allalivial, allaluvial20! Kažkiek čia, daugiau ne daugiau, vėl daugiau prarasti alla stranger21. Aš girdėjau, kalba, jog ta pati šaka iš tų Šenonų22 vedybomis buvo įėjusi į vieną šeimą Ispanijoje. Ir visi Dunders de Dunnes23 Marklando Vynmedžio žemėje24 už Brendano silkių balos25 pasirenka numerį devintą yangsee26 skrybėlėse. O vienas iš Bidi27 rožinio karoliukų keliavo striuoksėdamas, kol ji su medetka ir batsiuvio žvake subūrė prarastą histereve’ą28, į pagrindinio mazinahurries29 drenažo iš Bačeles alėjos šalutinį dreną. Bet visa tai’ra palikta paskutiniam iš Mygersų30 metų loupe, iš anksto nustatytame, o tarpe yra viena keliasagtė ir du kabliukai priekyje. Ar dabar tu man sakai tą? Aš sakau, iš tikrųjų. Orara por Orbe ir vargšes Las Animas31! Ussa, Ulla, me’same umbas32 visi! Mezha, ar tu negirdėjai – tai laikmečio potvynis, ufer ir ufer33, lengvai pasiduda užkimšti34? Herojė tu, herojė tu! Aš turiu, aš turiu! Tai tas irrawading35, kurį aš pasikroviau į eiesis. Nepraleis nė mažiausio zgarvso. Oronoko36! Kokie tau rūpesčiai? Ar tas yra didysis Finlyderis37 su savo joakimono ant jo statulos čia joja savo didžiuoju arkliu priešakhengistas38? Ottersų Tėvas39 – tai jis pats! Štai tas tenai! Yrpasrengęs ans? Ant Falaryno Prastojo40?