Philipo Olsono nuotrauka, publikuojama pagal CC licenciją
Stasys Baltakis

Didžiausias kino industrijos cunamis

Ar dar atsimenate jausmą, apimdavusį kino teatre žiūrint filmus kartu su kitais? Dabartinis jo badas ir abstinencija, negaunant magiškojo kino „vonių“, daro savo juodą darbą. Daug šios industrijos ekspertų visame pasaulyje sako, kad kino teatrai jau niekada nebebus tokie, kokius žinojome, prisimename. Jų apyvartos (o ypač – pelnas) krito drastiškai, ir tas nuosmukis tęsiasi taip ilgai, kad daugelis kino teatrų net suvaldžius pandemiją, kai gyvenimas grįš į senas vėžes, tiesiog nebeegzistuos. Jei tik gyvenimas išvis kada nors grįš ten, kur buvo. Nors kino teatrai ėmėsi daugybės priemonių, siekdami apsaugoti savo klientus bei darbuotojus, ir yra vienos saugiausių vietų, kuriose užtikrinta ventiliacija, tarpusavy nebendraujama, net vienas į kitą nežiūrima ir nesikalbama, be to, salėse kaukių dėvėjimas privalomas įeinant, išeinant bei viso seanso metu, nors intensyvi patalpų dezinfekcija ir atstumo laikymasis nuo pat pandemijos pradžios ir per ją buvo giriami imunologų bei medicinos ekspertų, jie visame pasaulyje šiuo metu yra gilioje krizėje, o jei tiksliau – komoje. Kaip ir daugumos susirūpinusių verslų, ypač tų, kur dirbama ne virtualiai, bet turint fizinį kontaktą su klientais, jų vadovai kuria ir viruso prevencijos priemones, ir asociacijas, prižiūrinčias tų priemonių įgyvendinimą, tokias kaip „CinemaSafe“ („Saugus kinas“). Beje, svetur privalomas apsaugines kaukes leisdavo nusiimti tuo metu, kai vartojami gėrimai ir valgomi spragėsiai, o štai trumpu 2020-ųjų periodu, kada kino teatrai Lietuvoje veikė, šito malonumo sau negalėjome leisti.

Daugybė smulkių kino teatrų JAV bei Europoje užsidarė ir bankrutavo dar vasarą, o antras pagal dydį pasaulyje kino teatrų tinklas „Cineworld“, turėjęs veik 900 kino teatrų ir apie 1500 ekranų, kelintą kartą atidėjus naujojo Džeimso Bondo filmo „Nėra laiko mirti“ (No Time To Die, rež. Cary’is Jojis Fukunaga, 2020) premjerą, bankrotą patyrė praėjusių metų gale, ir dešimtys tūkstančių darbuotojų liko gatvėje. Tai jau nebe signalas, o smūgis industrijai į paširdžius. Pati stambiausia pasaulio kino teatrų savininkė AMC, kuriai kol kas priklauso ir Lietuvoje esantis tinklas „Forum Cinemas“, per praėjusius metus kelis kartus skelbė žinią, kad, jei viskas taip ir toliau tęsis, jie žlugs, bet akcininkai, vadovaujami genialaus verslininko ir tikro vizionieriaus Adamo Arono, vis sugebėdavo suorganizuoti vieną paskolą po kitos bei tokiu būdu laikinai išsisukti nuo audros, nes žino ir tiki, jog kino teatrai niekada nemirs. Tačiau ar tikrai?

Kai gruodį „Warner Bros.“ paskelbė visus studijai svarbiausius 2021 m. filmus tą pačią dieną išleisiantys kino teatruose ir paviešinsiantys HBO kanalo prenumeratoriams, kilo nebe audra, o cunamis. Iki tol veik visi Holivudo filmai turėdavo trijų mėnesių išskirtinį gyvenimą vien didžiuosiuose ekranuose, tik po to atsirasdavo namų kine. Anksčiau kino teatrų savininkai netgi boikotavo kino studijas, joms vos užsiminus apie norą nesuteikti tokio išskirtinumo – balandžio mėnesį „NBCUniversal“ (TV korporacijos NBC ir „Universal“ studijos koncernas) buvo nubausti: AMC atsisakė su jais bendradarbiauti ir rodyti jų animacinį filmą „Troliai 2“ (Trolls Worl Tour, rež. Waltas Dohrnas, 2020) savo kino teatrų tinkle. Kuomet kino teatrai dėl COVID-19 buvo uždaryti, studijos savo filmams garsinti pasitelkė srautinio siuntimo – VOD, SVOD, TVOD – priemones, t. y. juos buvo galima žiūrėti namie. Taigi, „Warner Bros.“ pagarsinus savo idėją, buvo suprasta, kad jie tokios strategijos laikysis ir ateityje, nors iki tol tikėtasi, jog 2021-aisiais kino teatrai jau veiks normaliai ir bus paisoma senųjų tradicijų. Tai sulaukė industrijos žinovų pasipiktinimo. AMC tinklo generalinis direktorius Adamas Aronas pareiškė, esą taip elgiantis studijos praras savo uždarbį, o kino teatrų „Classic Cinemas“ vadovas Chrisas Johnsonas tokį sprendimą pavadino trumparegišku ir kvailu.

Jaudintis tikrai yra ko – dabartinė situacija stiprina seną kino industrijos baimę, kad žmonės vis mažiau norės lankytis kino teatruose ir filmus žiūrės nepakilę nuo sofos. Kuomet 2015–2018 m. Pietų Korėjoje studijos išskirtines teises kino teatrams nuo trijų mėnesių sumažino iki vieno, buvo atliktas įdomus analitinis tyrimas. Pastebėta, kad dviem mėnesiais anksčiau platinimo platformose paleistų filmų pajamos buvo tik 0,8 % didesnės už tradiciškai kino teatruose tris mėnesius rodytų. Pasirodo, dauguma žiūrovų lieka ištikimi didiesiems ekranams. Taip yra Korėjoje, panašiai turėtų būti ir Junginėse Valstijose, tačiau lietuvių įpročiai kiek kitokie, juolab žinant mūsuose klestintį, pasaulyje pirmaujantį intelektualinės nuosavybės vagysčių lygį. Vis tik minėtieji rezultatai patvirtina, kad filmai, skaitmenizuoti namų platformoms, labai nežymiai „kanibalizuoja“ kino teatrų pajamas. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose industrijose – kažkada įrodyta, jog „Kindle“ ir PDF tipo knygų leidyba labai nežymiai paveikė tradicinių knygų pardavimus, skaitmenizuotos atskiros dainos (singlai) neturėjo įtakos bendroms muzikos industrijos pajamoms, o tokios platformos kaip „iTunes“, pradėjusios pardavinėti filmus vartojimui skaitmeniniu formatu, nesumažino DVD kompaktų pardavimų, – apie tyrimą pasakoja Harvardo universiteto verslo portalo „Harvard Business Review“ autorius. Maža to, nauda visais minėtais atvejais buvo abipusė: atsiveriant naujoms galimybėms, atsirasdavo daugiau naujų vartotojų. Šis Korėjos tyrimas patvirtina ir kino teatrų vadovų teiginį, kad tik čia žiūrovai turi galimybę kartu pasinerti į kino magiją, o to niekas niekada nepakeis. Tiesa, jūs galite rinktis, ar pirmiau įsijungti HBO, „Netflix’ą“, ar nueiti į kino teatrą, tačiau taip pat turite galimybę naudotis abiem variantais. Ir tai yra padrąsinantis ženklas, gal netgi skatinantis kino teatrų savininkus bei kino studijas glaudžiau bendradarbiauti išleidžiant filmus.

Žymos: