DAINIUS DIRGĖLA | Poezija

johanneso gutenbergo
pamąstymai nuo debesies

 jie skaito poeziją
iš telefonų
 
akivaizdu
kažkas jiems paskambina
 
tą poeziją padiktuoja
arba atsiunčia
 
kur jų poezijos rankraščiai
kurie nedega nebent ima ir perdega
 
ką jie skaitys
kai išsikraus tų išmaniųjų baterijos
 
ką jie skaitys
kai išjungs tą velnio elektrą
 
ką jie skaitys
kai išnyks visi nematomi icloud’iniai debesys
 
ką jie skaitys
kai žus visi džedajai wifi’iai
 
ką jie skaitys
kai baigs galioti operacinės sistemos
 
ką jie skaitys
jei visos jų atmintys išorinėse laikmenose
 
——————————-
 
ką galvoja pati poezija:
 
iki manęs be manęs
su manimi per mane
po manęs per mane
po manęs be manęs
 

mefistofelis faustas
šiaurės miestelis

ir vėl sigitui parulskiui

atšilimas
kaip pragaro prieangis

karštis iš požemių ir iš dangaus
kaitina kryžmine ugnimi mirguliuojantį vaizdą

mefistofelis
su šortais ir kepure
nuo saulės su snapeliu

baltom neįdegusiom rankom ir kojom
išbalusiu veidu ugnis ir kaitra jo neįdegina

pasivaikščioti vedantis faustą
už pavadėlio

lėtai suka ratus pirmą antrą…
aštuntą devintą

ir vėl vis ratu ir ratu
aplink nematomą
š miestelio krematoriumą

reikia nueiti bent dešimt
tūkstančių žingsnių per dieną

būtina palaikyti sportinę formą kitaip
koks gi tu mefistofelis koks gi jis faustas

minti vietoje elipsinį treniruoklį
žiūrint į jėzaus širdies ir kitas bažnyčias
tikrai nepakanka

minti vietoje mintį
apie sielos atsiskyrimą nuo kūno
žiūrint į kylančius karšto oro balionus
tikrai nepakanka

minti vietoje mintį
apie jo sugrįžimą
taip pat nepakanka

Žymos: