Nors Olandijoje studijuojanti Austėja Žvirblytė dar labai jauna muzikė, jos vardas jau užfiksuotas Lietuvos muzikinės kultūros istorijoje. Mūsų šalyje tai pirmoji trimitą pučianti dailiosios lyties atstovė. Be to, ji ir vokalistė, multiinstrumentalistė, savita muzikos kūrėja.

„Septyniolikos keliavau po Austriją su vokaliniu ansambliu „Jazz Island“. Vienoje Zalcburgo gatvių sutikau keletą uniformuotų vaikinų, vienas jų rankose laikė trimitą. Paprašiau, kad leistų pabandyti pagroti. Iškart taip susižavėjau šiuo instrumentu, kad pradėjau visiems pasakoti, kaip myliu trimitą. Netrukus ši žinia pasiekė man visiškai nepažįstamą žmogų, gyvenantį, regis, Jungtinėje Karalystėje, kuris turėjo nebenaudojamą kornetą ir nusprendė jį atsiųsti man. Tuomet mano tėtis surado nuostabų trimito mokytoją, a. a. Vytautą Ramančiūną, su kuriuo ir pradėjau savo kelionę. Vėliau būta daug džiaugsmo besiklausant „Earth, Wind & Fire“ ir Roy’aus Hargrove’o“, – prisimena mergina.

STARTAS. PIRMOSIOS SĖKMĖS

Austėja gimė Kaune, žinomo įrašų garso režisieriaus, prodiuserio, muzikos kūrėjo, aranžuotojo, gitaristo bei klavišininko Aro Žvirblio šeimoje. Būdama penkerių, pradėjo dainuoti vaikų popgrupėje „DND“. Besimokydama Ugnės Karvelis gimnazijoje, savo įgūdžius tobulino pas patyrusius vokalo pedagogus Nijolę Švagždienę, Gendrių Jakūbėną, kelerius metus po pamokų vykdavo į Vilnių pas Artūrą Noviką, dainavo jo vadovaujamame vokaliniame ansamblyje „Jazz Island“. Austėja sėkmingai dalyvavo daugelyje dainavimo varžytuvių Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, su „Jazz Island“ – Austrijoje, Prancūzijoje.

Mokslams įpusėjus, tėtis vienuoliktokę nuvedė pas žinomą trimitininką V. Ramančiūną. Austėja pradėjo mokytis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, džiazo trimito klasėje, su draugais du kartus atstovavo Kaunui tarptautinėje muzikos stovykloje Grenoblyje, šešis kartus dalyvavo gretutinių teisių asociacijos „Agata“ rengtose jaunųjų atlikėjų stovyklose. Mokslus J. Gruodžio konservatorijoje ji užbaigė puikiai ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (toliau – LMTA), taip pat džiazo trimito klasę, vėliau perėjo į džiazo dainavimo kursą.

Čia studijuodama laimėjo „Erasmus“ galimybę mokytis dainavimo Olandijoje, Grioningeno Princo Klauso konservatorijoje (Prins Klaus Conservatorium). Baigus pusės metų kursą, konservatorija pasiūlė mokslus pratęsti dar pusmečiui. Per trejus metus Austėja baigė 4 metų bakalauro kursą Olandijoje ir, grįžusi į Lietuvą, sėkmingai užbaigė bakalauro studijas LMTA. Šiuo metu toje pačioje Olandijos konservatorijoje ji tęsia magistro studijas.

OLANDIJA. STUDIJOS IR LAISVALAIKIS

Ne kartą teko kalbėtis su Vakaruose besimokančia jaunuomene. Bemaž visi vienbalsiai tvirtina, kad studijos Lietuvoje ir užsienyje pastebimai skiriasi. Kuo išskirtinis mokymo procesas Olandijoje? Pasak Austėjos, Olandijoje studentui suteikiamos „šiltnamio sąlygos“: jis aprūpintas visa reikalinga aparatūra, turi galybę „masterklasų“ ir progų groti ne tik konservatorijoje, bet ir už jos ribų. Čia kiekvienas privalo išmokti ne tik akompanuoti, bet ir tapti grupės lyderiu. Suteiktos puikios sąlygos repetuoti, išgirsti savo aranžuotes, sugrotas bigbendo ar styginių kvarteto, pasiskolinti mokyklos aparatūrą bet kuriam koncertui.

„Magistro studijos konservatorijoje Groningene yra unikalios tuo, kad jos paremtos bendradarbiavimu su muzikantais iš Niujorko. Kiekvieną savaitę turime vis kitą dėstytoją, atskrendantį iš JAV, kuris dalinasi patirtimi, groja kartu su mumis. Trečiame magistro studijų semestre visi džiazo studentai vyksta gyventi į Niujorką. Tokia patirtis tikrai yra unikali ir neįkainojama“, – reziumuoja Austėja.

Lietuvoje, muzikės manymu, pats studentas prisiima didžiąją dalį atsakomybės už savo tobulėjimą. Kartais tai gali lemti pasimetimą pasirinktame kelyje, tačiau kartais kaip tik padeda ieškoti savitumo, priartėti link savo skambesio.

Nesunku numanyti, kad mokslai ir muzikinė veikla kitiems pomėgiams palieka nedaug vietos, tad mergina išvis nevartoja žodžio „laisvalaikis“. „Kone visa, kuo užsiimu, yra susiję su muzika, bet tai niekada neatrodo kaip darbas. Mano hobis yra kalbų mokymasis. Stengiuosi kiekvieną dieną skirti laiko graikų ir ispanų kalboms. Anksčiau labai patikdavo rašyti eilėraščius, bet dabar tai susitapatino su žodžių kūrimu muzikai“, – teigia pašnekovė.