Vilniaus dailės akademijos profesorė, Grafinio dizaino katedros vedėja, tipografikė Aušra Lisauskienė jau antrą dešimtmetį organizuoja, kuruoja tęstines įvairiose šalyse pristatomas „Keliaujančių raidžių“ bienalės parodas. Jose ir pati eksponuoja savo sukurtus darbus. 2019 m. pabaigoje „žygiavo“ jubiliejinis – dešimtasis – „Keliaujančių raidžių“ paradas su savo vėliavneše priešakyje. Visiems, kurie „skaito, rašo ir duonos neprašo“ be išlygų svarbūs tipografikos vizualumo fenomeno tyrimas bei praktika. Tam savo profesines kompetencijas ir skiria prof. A. Lisauskienė.

Ji vengia buhalterinio požiūrio į žmogaus veiklą. Kalbant apie A. Lisauskienę, norėtųsi atsitolinti nuo daugeliui įprasto pasiekimų ir apdovanojimų „suskaičiavimo“, kita vertus, prie jų prisiliesti skatina apčiuopiami nuopelnai tiek lokaliu, tiek globaliu mastu. Tvirta pozicija tarp gražiausio / inovatyviausio grafinio dizaino knygų kūrėjų Lietuvoje patvirtinta Vilniaus knygų mugėje gautais apdovanojimais (šiemet taip pat – už inovatyvius grafinio dizaino sprendimus knygoje-kataloge „X, Y, Z“, leidėjas „Įvaizdžio pasaulis“, spausdino „BALTO print“).

Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistų kolektyvinės monografijos „Baltų menas“, Eglės Gandos Bogdanienės knygos „Absoliuti tekstilė“, Aldonos Keturakienės monografijos „Porcelianas“ vizualiniai sprendimai jau tapo lietuviškojo grafinio dizaino klasika. Tipografikė drąsiai žengia toliau, ieško integralių sprendimų – sukūrusi baltiško šrifto tipografikos viziją, siekia, kad šalia prof. Alberto Gursko lietuviško šrifto „Palemonas“ turėtume ir baltiškąjį.

A. Lisauskienė vakar – Vilniaus dailės akademijos absolventė (1984), šiandien – jos profesorė ir Tarptautinės tipografų asociacijos „ATypI“ narė, sistemingai kelianti savo kvalifikaciją (Norvegijos stipendija 1996; edukacinė LR stipendija 2004, 2010, 2015; individuali valstybinė stipendija 2017; Prancūzijos stipendija 2012; Kinijos stipendija 2017, 2018), turinti ryžto savarankiškai įveik­linti įgūdžių, žinių ir talento lydinį, pelnė platų tarptautinį pripažinimą.

Ji – vienintelė lietuvė, laimėjusi sidabrą („Silver Award“) pasauliniame konkurse GRAPHIS TYPOGRAPHY, turi ir kitų aukščiausio lygio tarptautinių apdovanojimų – „Certificate of Excellence of The European Design Annual 2000“, „RED DOT Award 2016“, „50 BOOKS 50 COVERS“ 2013, 2014.

Savo kūrybiniais pasiekimais bei darbo patirtimi profesorė dosniai dalinasi su Lietuvos ir kitų šalių studentais. A. Lisauskienė veda kūrybines dirbtuves Suomijos (AALTO, LAHTI dizaino instituto), Prancūzijos (Paryžiaus aukštosios dizaino mokyklos), Graikijos (TEI), Kinijos (CAFA, HUHST, MUST, Gengdano instituto, EURAZIJOS universiteto), Lenkijos (Lenkijos–Japonijos informacinių technologijų akademijos), Baltarusijos (Gardino J. Kupalos universiteto), Vokietijos (Štutgarto MERZ akademijos), Islandijos menų universiteto Reikjavike studentams.

Ar mūsų visuomenė (at)pažįsta šią asmenybę? Dalis profesionalų žino, kad ji pristatyta globalių leidyklų „Rotovision“, „HarperCollins Publishers“, „Rockport“, „HOW books“, „Graphis“, „Eapes“ grafinio dizaino knygose ir žurnaluose „Novum“ bei „Artlab“. Lietuvoje neteko rasti nė vienos platesnio pobūdžio publikacijos apie inovatyviąją tipografikę Aušrą Lisauskienę. Tikimės, kad publikuojamas pokalbis tarp profesorės A. Lisauskienės ir socialinių mokslų daktarės I. Dagytės Mituzienės iš dalies užpildys šią spragą. Išgirskime – kalbasi.

Pora dešimtmečių iš arčiau ar iš toliau žvelgdama į jūsų gyvenimo kelią, Aušra, matau juo žengiantį valingą žmogų, santūrią moterį su lietuviškos Monos Lizos šypsena. Prioritetą skiriate veiksmui, o ne kalbėjimui. Tačiau mes abi dirbam komunikacijos srityje ir žinom, kad, norint susikalbėti, reikia kalbėtis, o norint susitarti – tartis. Tad kaip susikalbėti nesikalbant?

Patiko ir tebepatinka metaforinis kalbėjimas. Ypač jei taip atsiranda žmonių tarpusavio jungtys, stiprėja bendrumo jausmas. Grafinis dizainas – mano bazinė profesija – taip pat suteikia galimybę metaforiškai bendrauti be žodžių.

Kalbėtis su savimi? Su kitais? Rengti tuos, kurie mokėtų taip kalbėtis ir susikalbėti?

Savo akimis pamačiusi pergalingą grafinio dizaino žengimą per pasaulį, – Skandinavijos šalyse, Kinijoje, – nors ir nemėgdama vadybinio darbo, prisijungiau prie Grafinio dizaino kated­ros organizavimo Vilniuje, mūsų dailės akademijoje. Iš pradžių maniau – turime neatsilikti, dabar galvoju – galime būti priešakyje…

Taip prisidėjote prie vaizdo sureikšminimo?

Taip, vaizdas šiandien tapo supergalinga jėga. Teoriškai – dėl daugiakanalio poveikio. Praktiškai – dėl patrauklumo šiuolaikiniam žmogui, nes gali mesti žvilgsnį – ir pamatyti greitai, nepriekaištaudamas sau dėl mažėjančio dėmesio koncentracijos lygio, kurį paprastai teisini laiko stygiumi…

2020-03-22