Arsenijus Rovinskis | Poezija

Linksmi karininkai

1.
 
Greitai greitai sprunka
negeras žmogus.
Bet gerasis žmogus greičiau už jį bėga –
tai mūsų linksmi karininkai
paryčiui ketvirtadienį, nuo keturių
lig šešių, per pratybas, 
kol vietiniai miega dar
ir ne taip pavojinga.
 
2.
 
Parke yra tiras, ir tai, 
be abejonių, geriausia vieta mieste.
Galima visai nesitaikius
vis tiek pataikyti.
Mačiau, kaip kažkoks kresnas
debilas patarinėja būrėjai,
ką jinai privalėtų išburti.
 
3.
 
Kažkas ne taip su tiekėjais,
ir makaronai vėl lenda į pirmąjį planą.
Tolydžio tolsta nuo mūsų
dalykai, paliečiantys širdį,
smulkmenos tikros ir mielos.
 
4.
 
Sokolovas ir broliai Reznickiai:
gerai pasiruošę,
tačiau disciplina šlubuoja.
Voskresenskis ir visi likę  –
ne, per anksti dar.
 
5.
 
Kiekviename kare svarbiausia –
saugumas. Todėl neišeinam į gatvę,
nė su kuo čia nesikalbam,
radijo neįsijungiam –
juk tiesa neregėtai baisi,
šlykšti kaip žlėgtainis.
 
6.
 
Apie Igorį, Gošą rašyti negalima,
o tai įsižeis dar.
Laiškų rašyti negalima, 
iš laiškų priešas užuos
paminėtųjų dislokaciją.
Lieka tik nardai ir
šachmatai.
 
7.
 
Naktį į ketvirtadienį girdėti dainuojant,
regis, guodžias kažkas apie karą,
apie meilę. Ir dar apie tai, kad
niekas nieko nelaukia. Ir kad gydytojais tikėti neverta,
nes visi, kurie sirgo, iš tikrųjų nemirę.
Arčiau ryto dainelė nutrūksta,
arba jos jau tiesiog tolumoj nesigirdi.

Stalkeris

 1.
 
jis išėjo girtut girtutėlis
žalias vynas
žalias vynas žagsėjo kad jis ne vanduo o jaunystė  
bliatj parėjo širdis 
o jaunystė pro šalį praėjo tą vynas kalbėjo
bliatj parėjo širdis
 
2.
 
eglės nusususios
kraujas sukrešęs
vilna juoda
kūdikio slėpsniuose
susivijo į gumulą
žodžiu tutto finito
o aplinkui tik sėdi
nepažįstamos pusgirtės tetos
ir skrist šeštą ryto

3.
 
jie tarytum vaikai
o aš juos globojau – geroji fėja 
bet šįkart konkreti mėsmalė prasidėjo 
liuobiaus ant kelių į duobę kažkokią prašvinkusią skylę
ir va tada jūs suprantate balsas iš giedro dangaus
„Serioža! bitkoinus imk! 
imk bitkoinus, Serioža, už paskutinius!“
aš taip peršikau
kad griebiau mobilką
ir paklusau
 
4.
 
pranešu – iškasiau duobę
kaip Jūs sakėt 
teisinga kryptim
ir štai prašom tuoj pat rezultatai –
Poliščiuk ir Vasiljevas – gryni primatai
Gitelman – prostitutė
visi likę tiesiog ne humanoidai 
nes negali normalūs žmonės turėti
na sakykime tiek neapykantos
arba meilės šitiek
 
5.
 
ten buvo tokia akinanti blykstė
kad jums būtų aiškiau galiu pasakyti  
jog viskas nušvito
absoliučiai viskas
vos vienai akimirkai
bet neįprastai ryškia
ir tikra
šviesa

Žymos: