Benas Tarkeris

Argentinietiškas tango

Toje vietoje upė tiesi kaip suprojektuota nauja gatvė. Srovės nėra, nors taip negali būti. Magiškojo realizmo auditorijoje kažkas nedrąsiai pasako, kad gali. Visi atsisuka ir patyli. Jis nuleis galvą ir daugiau nesakys, tik paklaustas rodys ranka į marių pusę, kurioje suprojektuotas intakas.

Vienas upės krantas apaugęs meldais. Prabangiomis mašinomis iš tolimiausių kraštų suvažiavę melduose slepiasi žvejai. Vieni nuo kitų, kiti nuo žuvies. Šiame krante gerai kimba. Taip suprojektuota. Suprojektuotas ryto rūkas, raudonas saulės taškas, žuvies šuolis iš vandens į vandenį, uodegą vizginančios šuns akys, kavos puodelis, pirma cigaretė, ir kažkas pasako, kad jo dievas turi kvepėti moteriškomis genitalijomis. Niekas negirdės, trauks meškeres iš dėklų, taisys joms atramas, montuos patogias kėdes ir spjaudys ant slieko. Jis nebesakys, o grįžęs namo susisuks į tūkstantį antklodžių.

Kitas krantas apaugęs smėliu, ištrauktos į krantą medinės valtys, sukrypęs ir nebenaudojamas vandens dviratis, atsukę užpakalius upei, smėlyje kapstosi du berniukai. Žvejų čia gerokai daugiau, pamiršę sumestas į vandenį meškeres jie garsiai kalbasi tarpusavy, vieni ginčijasi, kiti juokiasi. Kažkas pasako, kad per pilnatį čia nekimba, kad pilnatis jam negražu, kad nėra teisybės, ir susiruošia į kitą upės pusę. Tie, kurie nesijuokia, sakys, kad žuvys jų nemėgsta, nes neturi tinkamo masalo, kad visos valtys kiauros, o jie nemoka plaukti.

Sodybos šeimininkui šešiasdešimt devyneri, bet pasipuošęs atrodo daug jaunesnis. Jam taip sako. Pagal specialybę jis įrankininkas – dildininkas. Kažkada dirbdindavo žvejams valtis, bet netekęs pusės rodomojo piršto sodyboje priiminėja svečius, demonstruoja šunis ir skaičiuoja pelną. Abu šunys rudeninių lapų spalvos, abu neūžaugos, neaiškios kilmės ir trečios kartos. Sodybos šeimininkas magiškojo realizmo auditorijai pasakoja, kad renkasi juos pagal spalvą ir sudėjimą. Baksis kur kas stambesnis už Kamanių. Antroji, prieš tai buvusi, karta krito rudenį. Stambesnis palaižė šeimininkui ranką ir išėjo. Atrado jį atokiau nuo namų, po medžiu duobę buvo pasiruošęs iš anksto. Smulkesnį žvejai rado kitame krante pavasarį. Panašus buvo į sudžiūvusią pelę.

«