Aleksas Andriuškevičius | Poezija

Magiški septyni

1
Gyvenimo liepsnoj labai ankstyvi
Life flame
Kardeliai stambiažiedžiai
Tamsiai raudoni
Perštintys

2
Silver wedding
Medicininiai
Bielyj gofrit
Aps numeris
Šeši septyni

3
Keturi šimtai septyni
Dixieland
Geltoni
Oskar 7 vnt.
Tūbomis

4
Balerina
Rožinė gofruota
Akto numeris nežinomas
Vidutinio amžiaus
Beveik už dyka ilgi plojimai

5
Hyp style
Alyviniai ir vidutiniai
Hi-Fi
Jurginai
Jau sidabriniai

6
Aprobak
Purpuriniai
Šiaurės prospektai septyni
Fly
Gyvenimo liepsnoj labai vėlyvi

7
Turgus nufilmuotas
Už daugkart
Septynis
Santykius
Šypsotis

Kai buvau išėjęs

Po mano batais mano po
Girgžda sniegas girgžda gi
Gyvenimo burtais gyvenimo gyv
Po kiekvieno žingsnio kiekvieno pok
Įspaudžiu savo gėdas spaudžiu į
Uždraustus įniršius žegnojimus už
Paliktos pėdos paliktos pa
Kliedesyje ir bėdoje kliedesyje kli
Laukinis auksas sidabras plienas laukinis la

Po visokių dejonių drėksta o
Laikrodis bemiegis kreivų punktyrų tik
Tarytum purtomų žemės drebėjimo tar
Nepasveikintas niekaip ne
Griaustinių žaibų garbės gri
Mistinis priedas mis

Deja apšvietimas niekinis deja
O taip tikėjausi o
Aukštai kojas pakėlęs kėlęs
Nenusileisdamas neliesdamas e
Liesdamas liesdamas
Ir neužmindamas mindamas
Išvysti natūros
Meninį

Kuo iš visų menininkų grupių išsiskyrė Kaune veikusi „Post Ars“? Jos nariai ne tik panašiai mąstė apie meną, savo konceptualistinėmis idėjomis, performansais bei parodomis-veiksmais provokuodami audras nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, bet ir sutartinai kėlė tarpdiscipliniškumo klausimą. Tiek Robertui Antiniui, tiek Česlovui Lukenskui, tiek Aleksui Andriuškevičiui labai rūpėjo suderinti kūrybos reikalus tarp akių, burnos ir ausų. Taigi, greta jų vizualiojo meno visada vietą rasdavo muzika bei žodis. Tačiau ne tais banaliais, nustekentais pavidalais, kai parodomas vaizdas, paskaitomas eilėraštis ir pagrojama birbyne. Jie visą laiką liko ištikimi „meno nėrimui vąšeliu“: iš linijos gimsta žodžio kontūras, iš raidės formos – garsas, iš matomo vaizdinio – tekstas, kurį gali sudaryti tik paskiri garsai ar paradoksų virtinės, nesąmonių stirtos su giliai įterptu klaustuku ar eilutės, žaidžiančios pačios su savimi. 2018 m. „Nemune“ publikuota R. Antinio kūryba, o šio numerio postpoezijos rubrikoje skelbiame kelis A. Andriuškevičiaus eilėraščius.

Žymos: