Daugiau apie menininką: www.simaslin.com
Eglė Petreikienė

Simas Lin. Defragmentuotas Miestas „x“

Šiais visuotinio paveikslavimo(si) laikais sunku būtų rasti žmogų, neturintį jokio fotografavimui tinkamo įrenginio – išmaniojo telefono ar planšetės, jau nekalbant apie „muilinę“. Rimta fotokamera, ypač naujesnė ir brangesnė, regis, dažnam savininkui perša mintį, kad tokia apsiginklavęs gali mesti iššūkį profesionalui ir būti fotomenininkas – panašiai kaip vos tik gimęs amerikietis jau yra potencialus prezidentas. Šiame amžiuje būti fotografu ir lengva, ir sunku. Lengva, nes tikrai nebūtina įsigyti brangią fototechniką ar įsirengti fotolaboratoriją, kad pagautum neblogą vaizdelį ir tuoj pat jį pateiktum viešai apžiūrai bei aptarimui. Tačiau tikrai sudėtinga fotografijų jūroje pažerti vaizdų, įdomesnių nei toji aibė plūduriuojančių bespalvių medūzų. Dar sunkiau – būti pastebėtam. Jeigu šiuose beribiuose vandenyse mažai žinomo fotografo nuotrauką atranda ir ją publikuoja toks gerų kadrų žvejys kaip amerikiečių žurnalas „Popular Photography“, tai yra ženklas – talento pripažinimas ir ateities perspektyva.

Taip nutiko jaunam, konceptualiam fotomenininkui Simui Linkevičiui, labiau žinomam kaip Simas Lin, kurio nuotrauka iš ciklo „Modern Cityscapes“ („Šiuolaikiniai miestovaizdžiai“) 2015 m. buvo išspausdinta minėtame žurnale. Maža to, publikacijos su Simo fotografijomis pasirodė tokiuose populiariuose interneto šaltiniuose kaip Behance (išskirtinių projektų kategorijoje), iGnant, Format Magazine, Feature Shoot, Quo, Bored Panda. Šis projektas tais pačiais metais buvo eksponuojamas verslo centre „Vertas“, Vilniuje.

Visiems jauniems, daug žadantiems ir norintiems per naktį globaliai išgarsėti turiu svarbią žinią: tam neužtenka vieno puikaus kadro ir vienos sėkmingos dienos. Į tą ypatingą dieną veda netrumpas ieškojimų, kūrybinių klaidų ir atradimų kelias.

Simas susidomėjo fotografija paauglystėje, prieš dešimtmetį, kai sendaikčių turguje įsigijo savo pirmąjį juostinį fotoaparatą. Penkiolikmečiui teko pasigilinti į analoginę fotografiją, kartu su draugais rūsyje įsirengti laboratoriją, raudonos lempos šviesoje pačiam merkti pirštus į ryškalus, fiksuoti, plauti, džiovinti ir karpyti savo nuotraukas. Toks jaunojo fotoentuziasto užsidegimas truko trejus metus. Būdamas dvyliktokas jis nusprendė, kad nori studijuoti verslą. Tačiau verslininku taip ir netapo – po dvejų metų metė studijas ir vėl ėmėsi fotografijos, kuri šiandien yra jo vienintelis darbas, saviraiškos būdas ir aistra.

Dvejų metų pertrauka padėjo suvokti savo kryptį – moderni alternatyvioji fotografija. Simas Lin niekada nesižavėjo populiariosios fotografijos darbais. „Joje viskas labai gražu, tvarkinga, tačiau paviršutiniška, – teigia Simas Lin. – Ji kaip cukraus vata – valgome, saldu, skanu, bet suvalgius nelieka jokio sotumo jausmo. Manau, kad bet kuri kūryba turi stadijas – formavimąsi, augimą, brandą. Mano fotografija šiuo metu žengia tik pirmuosius žingsnius – iš formavimosi stadijos į augimą. Kažkoks išsigryninimas to, kas tau patinka, yra laikinas. Su naujais potyriais ateina naujos idėjos, iš kurių gimsta nauji projektai, o tada ir vėl pradedi gryninti.“ (Iš interviu 15min.lt)

Žymos: