Sergey Grinevich: „Aš iš principo gyvenu provincijoje, kad įrodyčiau, jog čia galima būti neprovincialiu dailininku. Gyvendami sostinėje daugelis lieka pirmykščiai provincialai. O toli nuo sostinių aš sutinku žmonių, kurie mąsto absoliučiai globaliai.“

„Piešti pradėjau anksčiau, nei vaikščioti. Namuose netgi juokaudavo, kad aš pirmiau pasakiau pieštukas, o tik vėliau – mama“, – taip apie save pasakoja šiuolaikinis Baltarusijos dailininkas S. Grinevich. Pirmąją personalinę parodą jis parengė mokydamasis ketvirtoje klasėje ir niekada neabejojo, kad bus dailininkas.

S. Grinevich gimė 1960 m. Krasnoselsko miestelyje (Gardino sritis), mokėsi Valstybinėje meno mokykloje-internate, Baltarusijos dailės akademijoje baigė monumentaliąją tapybą.

Dabar gyvena ir dirba Gardine. Pasak dailininko, šiame mieste buvo įsikūrę karaliai, ir tai iki šiol justi. Nors Minskas – moderni nepriklausomos valstybės sostinė, ją paliko tik baigęs akademiją. Sakosi negalėjęs gyventi be vakarų Baltarusijos inteligentiškumo dvasios ir lenkų televizijos.

Tarybiniais metais S. Grinevich, kaip tikina, kūrė antitarybinį vitražą, freskas… Bemaž japoniška maniera. Ir tai buvo įmanoma Gardine, bet neįmanoma Minske. Sako, kad didžiulę įtaką apie 1980-uosius jam darė Pabaltijo dailininkai.

Jo gyvenimą aukštyn kojom apvertė atsitiktinumas. Po personalinės parodos Gardine dailininką susirado Friedricho Kisterso – vieną didžiausių Europos dailės kolekcijų turinčio kolekcininko – agentė. S. Grinevich darbai menotyrininko kolekcijoje pateko į vieną gretą su L. Cranacho, A. Durerio, S. Botticelli’o, F. de Zurbarano ir kitų klasikų tapyba.

S. Grinevich rengia parodas Europoje, Amerikoje. Yra žymiausias Baltarusijos dailininkas, geidžiamiausias galerijų svečias. Kuria vitražus, freskas, tapo. Jo darbai eksponuoti garsiausiose pasaulio galerijose. Paveikslų įsigiję nacionaliniai Baltarusijos muziejai, pasaulio kolekcininkai, galerijos, bankai.