Samanta Kietytė | Eilėraščiai

 

Tu paklausi, kaip sekėsi,
Aš atsakau, normaliai, kaip visada (š)mirinėjau, kaip tu?
A, keitei karbiuratorių, smagu, smagu, iš esmės
Juk mes visai vienodi,
Aš keičiu veidus, tu karbiuratorius, aš juodinu savo sielą,
O tu rankas, ir visai gi viskas gerai, o kaipgi,
Pasimylim mašinoj, valgom mėsainius, rūkom
Paslapčia vienas nuo kito, viskas kaip visada
Ir truputį daugiau
Truputį daugiau, nes
Mes nesimylim, mes dulkinamės
Dulkinamės taip aršiai, lyg bausdami vienas kitą
Už tai, kad nemokam uždusti vienąkart ir
Nebeklausti, o ką dabar galvoji, ko
Toks be nuotaikos, kaip diena praėjo? Praėjo
Ir ką, nebesugrąžinsi, neatstatysi, nesurenovuosi kaip
Mano bendrabučio, kurį gręžia ir gręžia kaip supuvusį dantį
Ir mano protas jau išgręžtas, ištratintas
Grąžtų ir sąvokų, mano meile, ko plečiasi tavo vyzdžiai
kaip juodieji kvadratai, ko plečiasi, ko skečiasi tavo rankos, ne
Nereikia manęs apkabinti, tai aš tave apkabinsiu, štai jau skečiasi
Mano kojos, lipu ant tavęs, ant supistų Vilniaus gatvių
Duobėtų, randuotų kaip mano veidas, atgręžtas šiurkščiam vėjui,
Čaižančiam surambėjusią odą ir akis, išsiplėtusiais vyzdžiais,
Įsmeigtais į tave.

vieno pažįstamo agnostiko malda

Tu žinok, kad aš vis dar laukiu
Tinkamo laiko ir tinkamos vietos,
Kai paduosiu tau cigaretę,
Pridegsiu senamadiškai – degtukais,
Ji žibės kaip jonvabalis, kaip
Spindulys, krintantis pro
Šv. Onos bažnyčios vitražą.
Žibės ir apšvies tavo mielą veidelį,
Apneštą pelenais ir suodžiais.
Gal tada ir išdrįsim pasikalbėti,
Dieve.

Samanta Kietytė gimė Panevėžyje 1996 m. Šiuo metu J. Miltinio miestą iškeitusi į sostinę studijuoja lietuvių filologiją Vilniaus universitete. Eilėraščius pradėjo rašyti gimnazijoje, o drąsos tęsti pridėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamos „Vasaros akademijos“ plunksnos broliais virstantiems. Prisirinkusi įvairių apdovanojimų mokykliniais metais, studijų laiką Samanta išnaudoja poeziją skaitydama, kurdama ir įgarsindama įvairiuose poetiniuose renginiuose – nuo slemo iki tradicinių scenų. Dėl visa ko ar dėl maža ko džiovina rožes ir jų kolekcijas kabina virš lovos.

Žymos: