Claire’ė Bottalico – prancūzaitė, trylika metų gyvenusi, studijavusi ir dirbusi kino industrijos židinyje Monrealyje, Kanadoje. Tačiau mudvi susitikome Paryžiuje, Bastilijos rajone, pilname jaukių kavinukių, barų, dizainerių parduotuvėlių ir kino teatrų. Atradome, kad, be simpatijos mažyčiam puodeliui café au lait, mudvi sieja ir meilė kinui. Paprašiau paryžietės rekomenduoti keletą prancūzakalbių filmų, droviai užsimindama, kad Lietuvoje dabar minusinės temperatūros sezonas, taigi vitamino D semiamės susėdę prieš kino ekranus. Siūlydama 9 filmus Claire’ė pastebėjo, kad nėra geresnio vaisto nuo darganos nei prancūziškos dramos ir humoro jausmas.

C’EST LA VIE! / Le sens de la fête
Rež. Olivier Nakache, Éric Toledano (Prancūzija, Kanada, 2017)

Rašytojas Ričardas Gavelis yra pasakęs: „Tikra meilė iš pradžių atrodo kaip pokštas, bet baigiasi per daug rimtai…“ Vieno įsimintiniausių prancūzų filmo „Neliečiamieji“ (Intouchables, 2011) kūrėjų Olivier Nakache’ės ir Érico Toledano naujausias darbas „C’est la vie!“ apverčia šią logiką ir alsuodamas gyvybe veda po vestuvių pokylio organizavimo pasaulį, kuriame ko jau ko, bet prancūziškų pokštų tikrai netrūksta. Pasiruošimo didžiajai šventei užkulisiai kaip ir pats gyvenimas – pilni pakilimų ir nuopuolių, juoko ir ašarų, humoro ir nuoskaudų. Filmo herojus Maksas dirba pobūvių organizatoriumi jau daugiau nei trisdešimt metų, tad jų yra surengęs šimtus. Jis tikras profesionalas, tiesa, gerokai pavargęs. Prabangios Pjero ir Elenos vestuvės XVII a. dvare neišsivers be Makso – kaip visada viskas suplanuota kruopščiai: pasamdyta padavėjų komanda, virėjai, vestuvių fotografas, užsakyti muzikantai, šventės dekoracijos. Tačiau prancūziška komedija nebūtų prancūziška, jei viso pasiruošimo proceso nelydėtų absurdiškos klaidos, nepriekaištingą planą paverčiančios tragikomišku chaosu. Filme nuostabiai atsiskleidžia vieno žymiausių Prancūzijos aktorių Jeano-Pierre’o Bacri vaidyba. Kupina aristokratiškos dvasios ir spalvingų veikėjų ši komiška drama – tikra atgaiva ir priminimas, kaip gera kvėpuoti ir juoktis.

KVĖPAVIMAS / Respire
Rež. Mélanie Laurent (Prancūzija, 2014)

Geriausiai žinoma už vaidmenis Quentino Tarantino filme „Negarbingi šunsnukiai“ (Inglourious Basterds, 2009) bei prancūzų dramoje „Nesijaudink, man viskas gerai“ (Je vais bien, ne t’en fais pas, 2006) aktorė Mélanie Laurent taip pat yra talentinga režisierė, sėkmingai sukūrusi keletą įsimintinų ilgametražių kino juostų. Filme „Kvėpavimas“ į santykių temą ji pažvelgia nauju kampu. Istorijos epicentre – platoniška merginų draugystė, pamažu perauganti į gluminamai toksiškus santykius. Septyniolikmetė Čarlė (akt. Joséphine’a Japy) išgyvena nerūpestingą jaunystę, kai visa sukasi apie linksmybes, meilės intrigas, emocijas. Neseniai atsikrausčiusi į miestą jos bendraamžė Sara (akt. Loe’ė de Laage) išskirtinai išvaizdi, ryški ir stipri asmenybė. Susitikusios mokykloje jiedvi tampa neišskiriamos draugės, tačiau Sara vis nepaliauja stebinti netikėtais poelgiais, o kai Čarlė išsiaiškina vieną iš daugelio jos paslapčių, naujai užsimezgusiam ryšiui kyla grėsmė. Šis kūrinys, kurio vienas tikslų yra žiūrovui sukelti diskomfortą, stebina meistriška žanrų įvairove. Tai psichologinė drama, dokumentika, o gal siaubo filmas? „Kvėpavimas“ bus artimas ir kito žymaus prancūzų režisieriaus Abdellatifo Kechiche’o kinematografijos gerbėjams, nors pati režisierė atkakliai tvirtina, kad jo filmas „Adelės gyvenimas. I ir II skyriai“ (La vie d’Adèle – chapitres 1 et 2, 2013) yra geriausias vojeristinio kino žvilgsnio pavyzdys.

KITŲ SKONIS / Le goût des autres
Rež. Agnès Jaoui (Prancūzija, 2000)

Aktorės, scenaristės, režisierės Agnèsės Jaoui komiška drama „Kitų skonis“ laikoma vienu ryškiausių prancūzų filmų. Lotyniškas posakis de gustibus non est disputandum lietuviškai verčiamas „dėl skonio nesiginčijama“. Ar tikrai? „Kitų skonis“ – pasakojimas apie laimės paieškas, skirtingus žmones ir lemtingus jų susitikimus. Nepažįstamų vyrų ir moterų keliai susikerta ir susirezga į nepaprastai juokingą ir įtraukiantį nesusipratimų voratinklį. Kol deramasi dėl turtų, statuso, stiliaus ir skonio, gaivalingų charakterių veikėjai susimaišo ir pavirsta į netikėtus porų derinius. Filmas amžiniems romantikams – A. Jaoui įrodo, kad gyvenime viskas yra įmanoma, o meilė gali sugriauti bet kokius barjerus.