Tomo Kos iliustracija
Lukis Stuors i Andriens

Saules miesta charakteris

Pirmadienis, miegu sau. Anksčeusei nuo ryta, kažkur puse dvylikas skambin nežinoms numeris. Pakeliu:
– Atsiliepiau.
– Laba diena, skambina jums Kotryna iš…
– Nereik man nauja plana, – iškart, ka negaišt, sakau.
– Ne, ne, paklausykite. Aš skambinu iš hedhantinimo agentūros. Jūsų projektu susidomėję yra kelios kreatyvo agentūros, norėtume su jumis pabendrauti. Gal būtų įmanoma rasti bendrų sąlyčio taškų ir padėti jums monetizuoti projektą. Tai rimti žmonės, turintys patirties dirbant promoušino srityje, – be jokios pauzes diesta Kotryna man. Gal aš i ne tikslei atkartuoju, ka jin saka, nes labai greit mandrius žuodžius ber.
– Nu aš nežinau, Kotryna, kaip če taip gavos, ka medžiuotojam atruoda, ka mum padiet reik. Nu bet maluonu. O jei parašytum iš sava profile, aš gal pažiejęs tava selfius galiečiau įvertint galimus sąlyče taškus, – toks apsiblausęs palengva diestau.
– Hi hi hi, jūsų jumoro jausmas tikrai unikalus. Gal galėtume sutarti, kada atvyktumėte į Vilnių pokalbiui?
Nu nebluogai tas Vilnius stum, visai be logikas, kai visad. A kada būn taip, ka gruobis ein pas medžiuotoją? Tipa diedis Steps siedž namie. Skambin jam šerns į saka: „Agirdi, aš če prie bokštele giliukus knisu, a gali priliekt pašaut?“ Nu visai be logikas.
Nu bet iš kituos puses, patūsint suostinej irgi variants. Žiek, da jei monetizuos, bus už ką fifūlkas pagaudyt.
– A tai kada tu laisva? Draugę kokią turi?
– Hi hi hi, na jūs ir linksmuolis, – vel linksmai saka.
– Nenuoriu pasiruodyt senamadišks, bet man nejauku, ka aš tau komplimentą da nepasakiau, o tu man jau du pasakei, – toks biški susigluminęs sakau.
– Hi hi hi, tai ar galėtume sulaukti jūsų svečiuose?
– Reik pasitart su Andrienu, jis lygtai audikei važiuoklę perrinkiniej. A tau bet kada tink?
– Na būtų gerai, jog laiką suderintume prieš kelias dienas, nes mūsų vadovas taip pat norėtų su jumis susipažinti. Jis taip pat kilęs iš Šiaulių krašto. Jis iš Joniškio, – saka Kotryna.
Tas „taip pat“ nuskambieje kaip įžeidims. Nu bet aš nuryju, ką če žinai, gal visai geri tie sąlyče taškai.
– Nu gerai, šende link vakara pasuksiu, bet jaučiu, ka an penktadiene geriausia būtų, ka nereiktų tau ant rytuojaus į darbą.
– Hi hi hi, gerai, sutarta. Lauksime iš jūsų žinių, geros dienos, Lukai, – tas palinkiejims maluonei nuskambieje. Švelnus balsas pas Kotryną, tik ka žveng labai lengvai. Tas biški glumin.

Penktadienis. Siedim mes hedhanterių ofise, Kotryna atsiprašiniej, ka šefs veluoj. Nu kur če neveluosi, kai Vilniuj gyveni. Nieka toke, man visai patink žiet į Kotrynas sąlyče taškus.
Ilgas blakstienas, lūpą kand, darbine apranga toke įkalbiniejanti. I da saka:
– Musų laukiamajame yra šaltų gėrimų šaldytuvas, kviečiu pasivaišinti.
– Diekui, bet ka nesveika limonadus gert, – mandagiai bandau atsisakyt.
– Na patikrinkite, esu tikra, rasite tai, kas jums patiks.
Atsidarau šaldytuvą, žiūriu Kvietine dvi bonkikes stuov. O če tai Kotryna! Tikra fieja, gerai medžiuoj. I da lekštike su citrinom padieta. Nuojauta kužd, ka neapsirikom nutarę pasižmoniet. Įdomu, ką del monetų šnekies.

Žymos: