Kotryna Kraptavičiūtė | Eilėraščiai

kelias

galiu pradingti miestuose
kol dar jų nepažįstu
grąžinti beprotybę į vandenį
ar grįžti į ją
nueiti į Maču Pikču
ir rasti save

ir kalbėsimės tada ir būsim
o kas jei ne mes numirę
daugiau gali kalbėtis ir būti

jūs lyg nusijuokėt
ar iš manęs?

autsaideriai

sekmadieniais jie
plaukia į bažnyčias
meldžiasi sau ir buičiai
pakėlę kelius
nuo vėsių plytelių
šiek tiek padejuoja
eina į namus
pašeria reksus jorkšyrus

dažniausiai jie dėvi kaukes
jos būna kelių rūšių
vienos iš gražių citatų
kitos – iš akcinio betono

likę vieni
atsargiai gurkšteli
viskio
su žmonėmis
jie negeria
bijo –
vyne teisybė

Kotryna Kraptavičiūtė – aštuoniolikmetė pirmakursė, šiais metais pradėjusi studijas Vilniuje, tad dažniausiai mergina būna sostinėje, bet šiaip jaunoji poetė gyvena Saločiuose, netoli gimtojo Kiemėnų kaimo, ir tuo džiaugiasi. Žmonės dažnai stebisi, kad ji studijuoja filosofiją, bet Kotryna tikisi, kad ne dėl individualių jos savybių ar specifinių būdo bruožų trūkumo. Dar Kotryna mėgsta teatrą, muziką ir… stebėti bei būti savo viduje. Romantiškai vertina visokiausias keliones – ir troleibusu nuo namų iki universiteto, ir didesnes – nuo Saločių iki Pasvalio. Kai jau galės, keliaus po visą pasaulį.