fbpx

Kalambūrai – reikšmės kūrėjai

JERONIMAS BRAZAITIS

1

Paskutinis airių rašytojo JAMESO JOYCE’O (1882–1941) kūrinys, romanas „Finegano šermenys“ (Finnegans Wake), buvo išleistas 1939 m. Jį kurti JOYCE’AS pradėjo praėjus beveik metams po ULISO (1922) išleidimo, dirbo daugiau nei 14 metų. Autorius iškart paskelbė, kad kuria šedevrą, todėl susibūrė net dvylikos autorių kolektyvas, kuris tuo pat metu rašė „FW“ komentuojančią knygą „Our Exagmination Round His Factification for Incamination of Work in Progress“ (1938).

2

JOYCE’AS, romane ULISAS iki šiol visoje pasaulio literatūroje neprilygstamai pavaizdavęs vieną konkrečią Dublino dieną iki kitos paryčių, šį kartą užsibrėžė TIKSLĄ labai tikroviškai aprašyti NAKTIES įvykius. Rašytojas suvokė, kad įprasta kalba papasakotas gyvenimas neteks autentiškumo, todėl sukūrė specialią „nakties kalbą“, kurią vadina EURISH.

Vieną savo draugą, kuris nuogąstavo dėl anglų kalbos iškraipymo, JOYCE’AS nuramino patikinęs: „<…> kai rytas išauš, aš atiduosiu jums tą jūsų kalbą…“ Taip gimė neregėto gylio pasakojimas apie „vieno simbolinio airio kosminį SAPNĄ“ – taigi kūrinyje visiškai neliko realizmo, nesvarbu, kad sapnuojantysis regi „kažkur matytus“ dalykus. Pagrindinės varomosios šio SAPNO jėgos – tai galingi, nuo tinkamos veiksmo aplinkos atsimušantys arba atsispindintys ir sueinantys ten, „kur reikia“, KALAMBŪRAI. Jie formuoja ir rutulioja nenutrūkstamą reikšmių plėtrą; jų elementai kildinami iš kiekvieno įmanomo istorijos, mitologijos ir JOYCE’O asmeninės patirties šaltinio. Jau minėtos EURISH kalbos žodžiai sujungiami, deformuojami, iškraipomi, pritaikomi vieni prie kitų, padalijami į savarankiškas dalis, kurios jungiamos su kitų žodžių dalimis; jos tuo pat metu turi kelias skirtingas reikšmes, yra paimtos iš kelių kalbų ir sulydomos visokiais galimais būdais, kad vienu metu gautume visas reikšmės grupes. Daugybėje žodžių ir frazių randama po kelias aidinčias užuominas, todėl visiškai paaiškinti tekstą galima tik išleidžiant atskiras anotacijų knygas.

Mano komentarai parašyti remiantis aštuonių tyrinėtojų įžvalgomis. Tiesą sakant, „FW“ perskaitymas – tai garbingas AUTORIAUS, TYRINĖTOJŲ ir SKAITYTOJŲ kooperavimosi DARBAS.

3

Šio romano tikslas – „aprėpti visą žmonijos istoriją“. Tai knyga-ratas, jos pradžia – nutraukto paskutinio sakinio („A way a lone a last a loved a long the“) baigiamoji dalis – „riverrun, past Eve and Adam’s… and Environs“.

Pavadinimą romanui suteikė airių ir amerikiečių baladė „Finnegan’s Wake“, pasakojanti apie statybų meistrą Timą Fineganą – labai gabų, tačiau turintį ne tik auksines rankas, bet ir tokią pat… gerklę… (Tik JOYCE’AS žodyje „Finnegan’s“ atsisakė apostrofo, kad pavadinimą būtų galima perskaityti ir „Fineganai pabunda“ arba „būdrauja“.)

Kartą, neatsargiai „maktelėjęs“, Timas nukrinta nuo kopėčių – dunkt! – ir guli negyvas ant grindų. Jį pakelia, nuneša, pašarvoja, meistro gedi, prie jo budi per naktį („budynės“ – kitas galimas pavadinimo žodis): laikas eina gedulingai „vaišinantis“.

Žinoma, jie padaugina savo „uisge’o“ (žr. kom. 49)… Dėl kažko nesutaria – visi įsitempę. Kyla ginčas. Paskui – peštynės, plūdimasis. Daug epitetų laksto! Pagaliau stoja „man to man, woman to woman!“ – „vyras prieš vyrą, moteris prieš moterį!“ Viską išbandęs, kažkas pagriebia puodelį [toks saikas – 0,12–0,14 l] ir meta į priešininką. Tas linkt – puodelis lekia pro šalį! Kliust! – nukritęs išsipila ant Timo krūtinės… Kvapas… Gabusis meistras, užuodęs viskį, sukruta… Bando atsisėsti…

MIRTIES ir ATGIJIMO – cikliško laiko arba istorijos pasikeitimo ir pasikartojimo „laikotarpių daugybėse“ – tema centrinė „FW“.

JOYCE’AS visiškai pritarė italų filosofo Giambattistos Vico teorijai, paskelbtai 1725 m. knygoje „La Scienza Nuova“. Pasak jos, žmonijos istorija pereina keturias raidos fazes: teokratinę (dieviškąją), aristokratinę (su to laikotarpio herojais), demokratinę ir ricorso – grįžimo, tiksliai keičiančias viena kitą.

Baladė ne tik davė pavadinimą knygai, bet ir priminė griežtą Vico klasifikaciją: bandantis atsisėsti ir atsistoti meistras gauna velnių nuo gedėtojų, jam prisakoma: „Vėl atsigulk ir gulėk! Juk numiręs esi!“ Viena gyvenimo fazė baigėsi, grįžti atgal, neperėjus „tvarkingai“ per kitas – „priklausomas“, – nevalia! (Atpasakodamas galėjau „padauginti“ ir aš: taip regėjau tarp baladės eilučių…)

JOYCE’AS, kaip ir Yetsas, matė savo kartą, gyvenančią paskutinėje fazėje, laukiančią „Dievo balso perkūnijos metu“ – sukrėtimo, kuris nublokš juos atgal į pirmąją.

„FW“ romaną (laikantis Vico modelio sudaro 4 knygos: 1-oje 8 (= 2 x 4) skyriai; 2-oje ir 3-ioje po 4, 4-oje – 1 (vienas).

2019-06-22
Tags: