fbpx

Kaip parašyti bestselerį?

Saulius Keturakis

Šios leidybos legendos puikiai žinomos: Johno Grishamo, J. K. Rowling kūriniai buvo daugelį kartų leidėjų atmesti, kol galų gale juos ryžosi publikuoti. O E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ pirmiausia atsirado kaip savilaida, tik paskui knygą ryžosi paskelbti tradicinė leidykla. Nesugebėję šiuose tekstuose atpažinti vienų didžiausių visų laikų bestselerių vėliau turėjo grąžyti rankas – pražiūrėti kūriniai, uždirbę šimtus milijonų.

Kiekvienos leidyklos svajonė – turėti tokius redaktorius, kurie galėtų neklysdami pasakyti, ar autorių siūlomi kūriniai bus masiškai skaitomi. Todėl į praėjusiais metais pasirodžiusią studiją The Bestseller Code: Anatomy of the Block-buster Novel buvo atkreiptas ypatingas dėmesys. Knygos autoriai Jodie Archer bei Matthew L. Jockersas skaitytojams žadėjo, regis, neįmanomą dalyką – pasirėmę tūkstančiais anksčiau leistų geriausiai parduodamų knygų parametrų, jie sukūrę bestselerio receptą. Nenaudokite šauktukų. Naudokite veiksmą, bet ne būseną nusakančius veiksmažodžius. Pavadinimas turi būti vieno žodžio. Atrodo niekai, tačiau šitie ir kiti 2799 bruožai būdingi 80 procentų kūrinių, esančių „The New York Times“ sudarytame geriausiai parduodamų knygų sąraše. Ir, jei norite būti masiškai skaitomas, jei nuosekliai realizuosite visas bestseleriui būdingas ypatybes, J. Archer ir M. L. Jockersas savo tyrime žada labai didelę tikimybę, jog jūsų kūriniu domėsis milijonai.

Svarbiausia knygos idėja – skaitytojo reakciją galima prognozuoti, noras skaityti vieną ar kitą knygą priklauso nuo daugybės tekstualių mikroelementų, paverčiančių literatūros kūrinį masinio susidomėjimo objektu. Prieš žavintis tokia literatūros ir skaitytojo santykį mechanizuojančia perspektyva arba ja piktinantis, reikėtų pasakyti porą žodžių apie autorius.

J. Archer studijavo anglų kalbą Kembridžo universitete, dirbo „Penguin“ leidykloje. Kaip tik tuo metu pasaulį ištiko Dano Browno The Da Vinci Code isterija, parduota 80 milijonų knygos egzempliorių. Buvo aišku, jog jokia marketingo strategija nėra pajėgi užtikrinti tokio susidomėjimo, čia slypi kažkokia teksto magija, kurią reikia sugebėti atrasti. J. Archer jos ieškojo studijuodama doktorantūroje Stanfordo universitete. Čia ji susitiko savo būsimos knygos bendraautorį M. L. Jockersą ir kartu su juo tapo vienais iš Stanford Literary Lab (https://litlab.stanford.edu) – literatūros laboratorijos, kurioje literatūros tekstas analizuojamas kaip įvairių duomenų sistema – kūrėjais. Kaip ji pati vėliau teigė interviu, besimokant doktorantūroje Stanforde labiausiai domino klausimas, kodėl milijonai žmonių staiga taip susidomi kokiu nors kūriniu, nors literatūros kritikai vienbalsiai tvirtina jį esant nieko vertą? Atsakymo ji ieškojo eidama kitu keliu nei tradicinė literatūrologija, literatūros vertės tyrimą perkeldama į sudėtingus duomenų pasikartojimo algoritmus. Vėliau J. Archer vadovavo literatūros analitikų grupei „Apple“, kai ši kompanija kūrė „iBooks Store“ savilaidos sistemą. Be labai sėkmingos mokslinės karjeros, J. Archer JAV ir Jungtinėje Karalystėje pagarsėjo kaip mediumas su anapusiniu pasauliu, neretai prisistatydavo turinti ryšio kanalą su rojumi, o šiuo metu teigia atliekanti mokslinius tyrimus šioje srityje. Internete galima rasti skelbimų apie jos rengiamas „šviesos kelionių“ sesijas, vykstančias JAV aukštųjų technologijų širdyje Palo Alto. J. Archer „palyda“ tokioje kelionėje bei visų dvylikos čakrų suderinimas kainuoja 133$.

2017-08-22
Tags: