Justina Žvirblytė | Eilėraščiai

***

man nepatinka šita programa
čia nėra žingsnio atgal
ctrl z ctrl z mygiu iki paraudonavimo

taip ir žinojau išsiardysi
užtvanką ir išplauksi
moju tau ieškau akmens su skylute
oras karštas lipnus
kliūnu už savęs veliuosi
tavo plaukus kedena vėjai

eilėraščiais bandau anuliuoti mirtį
grafikuose atidedu taškus akmenis
kuriuos užmynė tavo pėdos
prasilenkia mūsų kreivės
kompiuterio vandenynuose
ctrl z ctrl z moju
kol tampi nebeįregimas
taškas tobuloj horizonto tiesėj

***

verkiu tualete
nukapojusi galvas porai dešimčių krabų
vakar sakiau
žmogžudžio siaubas – nužudžius žmogų suprast kad nieko nenutinka
šiandien sakau
paragaukite krabų jie šviežiai atvežti
ką tik savo rankom nupjoviau jiems galvas
padėjau tašką poroj dešimčių
žnyplėtų pasaulių istorijų
vakar kalbėjomės sakiau
visi jaučiamės aukščiau vidurkio
vidurkio nėra kaip ir nėra aukščiau

verkiu tualete nes staiga
pasidarė baisiai sunku plauti indus
nesugraibau keptuvių ir puodų
savo didelėm žnyplėm

1996 metų pavasarį Panevėžyje gimusi Justina Žvirblytė užaugo mažame gražiai pavadintame miestelyje – Šiluose. Mergina kasmet dalyvaudavo Jaunųjų filologų konkurse, kuriame yra laimėjusi trečią ir antrą vietas. Nepaisant to, filologe netapo – šiuo metu Justina Vilniaus universitete studijuoja biofiziką, kur randa daugiau poezijos, nei knygose.