PROFILOVE III, 2017. Generatyvusis menas, 70x100 cm
Eglė Petreikienė

JANUSZ JUREK. Žvilgsnis į piešinio vidų

Januszas Jurekas – iliustratorius iš Didžiosios Lenkijos Ostruvo miesto (Ostrów Wielkopolski), turintis meninį išsilavinimą ir kuriantis skait-meninį generatyvųjį meną, neatsiejamą nuo matematinių algoritmų bei programavimo. Studijuodamas jis mokėsi klasikinių disciplinų, – piešimo, tapybos, skulptūros, – ir tuo pat metu susidomėjo kompiuterine grafika ir audiovizualiniais menais. Pastarieji reikalavo specifinių žinių. Verta paminėti, kad tai buvo prieš 20 metų, kai internetas ir naujos meninės raiškos formos dar tik skynėsi kelią į kūrėjų studijas. Tad J. Jurekas ieškojo informacijos ir mokėsi modernių technologijų savarankiškai, žingsnis po žingsnio tobulindamas naujus įgūdžius. Tai atėmė tikrai daug laiko, tačiau labai pravertė vėliau – ir įgyvendinant užsakymus, ir eksperimentuojant savo meniniuose projektuose. Šiandien jis taip pat skiria daug laiko mokymuisi, ypač matematikai, kuri niekada nebuvo jo mylima disciplina.

Vaikystėje Januszas buvo puikus piešėjas, šis užsiėmimas berniuką labai ramindavo. 3D dizainas, pasak menininko, jį veikia labai panašiai. Gerai įvaldęs 3D techniką, jis savo kūrybinių idėjų raiškai pasirinko liniją. „Kai pieši, viskas, ko tau reikia – pieštukas ir popieriaus lapas. O kas, jei popieriaus per maža? Kas būtų, jei pieštukas paliktų pėdsaką erdvėje? – klausė savęs J. Jurekas. – Aš susikūriau virtualią aplinką ir perkėliau liniją į trimatę erdvę. Norėjau rasti būdą, kaip sujungti piešimą su skulptūra.

Kadangi 3D atlikimo technika yra sudėtinga, savo darbuose vaizduoju gana paprastus dalykus. Žmogaus kūnas visuomet buvo pats populiariausias klasikinio piešimo objektas. Generatyvusis menas siejamas su judėjimu, žmogaus kūnas – su judesiu. Pastarasis, net ir nejudėdamas, yra pilnas gyvybės – turi savo nervų sistemą ir kraujotaką, kurios veikia nuolat. Pirštų atspaudai, patvirtinantys žmogaus unikalumą, taip pat yra linijos.“

Pasiteiravus, ar gali pirminę kūrinio idėją paveikti, pakoreguoti programinės įrangos algoritmų generuojamos tekstūros, menininkas pasakoja, kaip gimsta jo kūriniai: „Kurdamas skaitmeninę grafiką, pirmiausia parašau programinį kodą, pagal kurį kompiuteris sugeneruoja erdvines kompozicijas. Piešimo ir skulptūros gebėjimus naudoju siekdamas šioms kompozicijoms suteikti žmogaus kūno formas. Dažniausiai tai darau trimatės grafikos (3D) programomis. Savo techniką pavadinčiau inovatyvia, nes, skirtingai nei klasikinio generatyviojo meno kūriniuose, mano darbuose labai daug pieštų detalių, tik tiek, kad jas piešiu 3D aplinkoje. Kompiuteris generuoja dinamiškus arba ramius, geometriškai aštrius ar minkštus elementus pagal parašytą kodą, o mano užduotis – suteikti jiems formą. Galutinis rezultatas visada jau egzistuoja vaizduotėje. Tai galima palyginti su muzikos kūrimu: reikia sukomponuoti muzikinius garsus, kad užrašytum dainą, kuri jau skamba galvoje.“