Auris Radzevičius | Eilėraščiai

glo gly glou vou

paraidžiui – ant stalo trūksta gogolio galvos
miglos daugiau miglos daugiau miglos
sužymėtų kortų kaladės ir peilių mėtymui
kėdžių ilgom kojom šokiams sofų su giliais įdubimais
bus vakarėlis bus skimbčiojantis momentas
mėsa plonais griežinėliais ir raitelis be galvos su arklio nuotrauka
ir juodai geltonų linijų ritmas ir ritmika suglamžytoje paklodėje
bus tavo drėkstantis žvilgsnis tarp žvakių ir bus

gulgulglou vuoliou ir glou glou glou glou ou

ir ilgos pauzės punktuacijos tarpuose ir šlamesiai ir aidas
kiek ilgai gali laikyti įkišęs koją tarp lifto durų?
jis pilnas miglos ir klaustukų
jis pilnas miego ir sapno užuomazgų ir
miniatiūrinės beprotybės

goglou gly gloglou ou

Paviršiai

pradžioj buvau panašus į geltoną guminį ančiuką
putotoj vonioj tarp bangų
lėtai teliūskuojamą tarp tavo kojų
švelniai stumdomą raudonu nagu

—————————-atminties palimpsestai
—————————-šešėliai
—————————-elektromagnetiniai trikdžiai
—————————-erdvinės tuštumos

regiu arklį pakabintą už kojų; jam lupa odą; chirurgai?
jo akys žiūri į viršų; gal tai mano akys? nes matau dangų.
bet ar ne angelai ten švelniai žvelgia į mane?
ar ne demonai blizgančiais pjūklais griežia ilgesingą sonatą?
paskutinio kadro nematau, tik girdžiu, dar girdžiu, kaip
oda nuslysta ant baltų grindų į porceliano plytelių ornamentą,
dar vėjas pūsteli į visiškai pliką papilvę, ar tai papilvė
pastumia vėją

Žymos: