Artis Ostups | Eilėraščiai

rytas prieš revoliuciją

Karalienės galvą, apipintą gandais ir degančiais žvilgsniais, iškelia iš paukščių plunksnų – nė sakinio, gilesnio už vaiko batelį, tik trapūs palyginimai, pavojingai priartėję prie liūdesio. Tik sniego baltumo tarnaitės gobtuvas išnyra ryto šviesoj. „Tik negailestingas saulės gongas, į kurį slinkdami iš vakarų trankosi perkūno vėzdai“, po baldakimu sėdinčius pašokdinę įsimylėjusius, dėl to piktus; jie atrodo kaip žaislai, kuriems teko gyventi su spyruokle nugaroje.

arena

Kaip toreadoras su buliumi raudoname smėlyje, įkalinti už plazdančių grotų, – ar mus išlaisvins švelnios priesaikos, kurios ištuština kūnus šešėlių teatre ir tvirčiau suveržia arenos horizontą? Iki plaukų kuodo – dulkių pilni žiedai, o raumenų tankios sąnašos – ten rankos įstringa į mirtį. Iki molinų garbanų erškėčiuoja prakeiksmai ir į akių rūdą, iš kaktos gelmės trenkęsis, suteka siaubas. Ar man pirmajam prisilietimas apaugo pirštine?

Artis Uostupas gimė 1988 m. Maduonoje. Jis yra filosofijos mokslų magistras, trijų poezijos knygų autorius. Pirmąjį eilėraščių rinkinį išleido 2010 m. ir iš karto buvo teigiamai įvertintas kritikų. Nuo 2014 m. redaguoja interneto žurnalą „Punctum“, skirtą filosofijai ir poezijai. Laisvu laiku žaidžia šachmatais ir krepšinį. Už eilėraščių proza poemą „Trys fotografijos“ apdovanotas žurnalo „Latvių tekstai“ premija. Ši poema įtraukta į trečiąjį autoriaus rinkinį „Gestai“, tekstus iš kurio pristatome skaitytojams.

Iš latvių kalbos vertė Erika Drungytė

Žymos: