fbpx

Apie kulinariją, madą ir ligas

Jurga Lago

– Tai blogai, kad tu netikinti.
– Kodėl?
– Nes o kas tikės? Niekas netiki, netiki… Anksčiau visi tikėjo dėl mados, dabar visi dėl mados netiki. Kažkam tikėti juk reikia?

Liucija lygina savo keturias servetėles. Jos visada būna patiesiamos ant rudo lakuoto mažojo stalelio savaitgalio pietums. Kai ateina Albertas, nes „o kam kur nors eiti, jeigu nėra dailių servetėlių per pietus? Jeigu nėra staltiesės? Prie plikos stalo nugaros gali namuose žmogus vienatvėje pasėdėti. Kokia šeima be baltos staltiesės, a?“

– Bet jūs irgi netikinti.
– Jaunimas privalo kuo nors tikėti.
– Kuo nors?
– Taip. Dėl moralės… kad ir Dievu.
– Baikit.
– Nu kodėl? Kodėl Dievas šiandien blogai? Aš tai jau savo atitikėjau, o jūs, va, pradedat nuo antro galo, – juokiasi. – Tai kuo tikėsit?
– Vienas kitu. Aš jumis – jūs manimi. Žmogumi tikėsim.
– Aš irgi tikiu žmogumi. Nagliu Šulija, – pakreipia galvą ir šypsosi puse lūpų.
– Oho.
– Ir mano tikėjimas nėra beribis, daugiau niekam nebeužtenka vietos. Naglis ir tai ilgokai gavo tupėti susirietęs, bet dabar jau gali patogiau įsitaisyti, kojas ištiesti, nes užėmė tikėjimo naująja kultūros ministre vietą. Taigi, jis liepė man šiltai rengtis, nes iš taikiųjų Svarstyklių šią savaitę Jupiteris pereis į kompromisų nenorintį pripažinti Skorpiono ženklą. Tu žinok, parašė, kad man reikia save saugoti, o ypač kojas, kad „galimos peršalimo ligos, kvėpavimo takų infekcijos“. Koks rūpestingumas! Pasiruošiau, va – iš sodelio erškėtrožių ir čili pipiriuko. Dar rašė, kad Jupiteris yra autoritetų visuomeniniame beigi politiniame gyvenime globėjas, apgina visokius vargšus, kurie turi savo nuomonę ir savo pažiūras. Vienintelis. Jupiteris!
– Apgina?
– Taip. Rašė, kad ši tendencija išliks maždaug metus, iki kito rudens, kai Jupiteris pereis į savo astrologinius namus – Šaulio ženklą. Apgins visus, turinčius kitokias nuomones maždaug iki kito rudens.
– Oi, čia svarbūs dalykai!
– Strateginiai, Jurga, – Liucija įsitaiso ant sofutės. Jos kojos apmautos šiltomis kaimiškomis vilnonėmis kojinėmis – pilkomis su žaliais pakraštėliais, iš anų laikų.
– Tai Jupiteris mus gins maždaug iki naujojo prezidento rinkimų?
– Prezidentės.
– Manote, kad vėl bus moteris?
– Gal ir bus. Šiandien valdo moteris – ji labai tinka vargšiukei Lietuvai pagal charakterį, bet politikės lyties neturi. Ir šiaip, žinok, moterys šiandien irgi ne madoj.
– Kodėl?
– Nes mados toks dalykas. Išėjo Dievas, išsivedė moteris. Tos mados… keičiasi ir keičiasi, pati žinai. Visokios moterys su vaikų košėmis, samčiais ir sijonais šiandien liko mados paraštėse. Kažkam šalį valdyti juk reikia – Jupiteris pats nevaldys Lietuvos, jis užsiėmęs visu kosmosu, pribėgdamas dar vis apgina čia vieną kitą „kitaip mąstantį“, kiek jėgos leidžia…
– Vietoj Dievo, ką?
– Lietuvoje jį suprastų tik Kaunas.
– Ir tai mažuma, gal koks 20%?
– Logiška, gali būti moteris.
– Šilkinė pirštinė, geležinis kumštis. Lietuva taip įpratusi, tokią nori matyti savo karalienę – kitaip tu jos nepavaldysi, nes ji yra kaip tas ilgai skriaustas prieglaudinis šuo, kur visų bijo: susirietusi tupi, susigūžusi, kol išsijudina, kol įsitikina. Senos baimės įsišaknijusios, seni įpročiai, pyktis per dešimtmečius neišlietas. Ir nebetiki niekuo, kaip jūs, jaunimas.

2017-10-23