Dainius Pulauskas. Dainiaus Labučio nuotrauka
Alfredas Kukaitis

Sėkmės, brandos ir pastovumo etalonas

Lietuvos džiazo elite ir net Olimpe Dainius Pulauskas ir jo grupė įsitvirtino jau seniai. Daugybę ištikimų, dėmesingų gerbėjų šie lietuviai turi ne tik Tėvynėje, bet ir visame pasaulyje. Ne veltui juos vadina „Lietuvos džiazo ambasadoriais“, „konvertuojama džiazo valiuta“. Tad šį kartą Dainius Pulauskas ir jo D.P.G. – iš arti.

PIANISTAS

Kažkada Dainiui Pulauskui teko įveikti visas privalomas pianistų rengimo pakopas – nuo vaikų muzikos mokyklos iki Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Galėjo klostytis taip, kad, gavęs profesionalaus pianisto diplomą, Dainius pasirinktų akademinės muzikos atlikėjo kelią, tačiau…

„Dar besimokydamas muzikos mokykloje jau galėdavau atsirinkti ir iš klausos pagroti man patinkančias melodijas, jas interpretuoti kitaip. Manau, kad jau tada radosi poreikis groti ne iš natų, o kažką savo. Muzikoje man svarbu minčių laisvė, nevaržomi sprendimai. Džiazas ir yra tai, ką tu gali išreikšti savaip, originaliai, ir tam yra daugybė priemonių. Nors akademijoje baigiau fortepijono klasę, dar bestudijuodamas žinojau, kad pasuksiu kitu keliu. Bet akademinė mokykla man labai pravertė viskam, ką dabar darau“, – teigia D. P.

Pirmieji sąlyčiai su džiazu įvyko besimokant Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, kurios bigbendo vadovas Jonas Cijūnėlis pastebėjo jaunuolio gebėjimus ir pakvietė tapti šio kolektyvo nariu.

Pianistas pripažįsta, kad jo skambinimo fortepijonu bei grojimo elektroniniais klavišiniais instrumentais techniką ir stilistiką ženkliai paveikė (bei tebeveikia iki šiol) Keithas Jarrettas, Joe Zawinulas ir kt. Neabejokime, kad tarp „kitų“ rasime ir Chicką Corea…

Solines programas Dainius rengia palyginti retai, tačiau tai dokumentuota jo albume „Moods“ (2000 m.). Tiesa, čia pianistas ne tik skambina fortepijonu, bet ir vietomis groja kitais klavišiniais instrumentais. Vien fortepijonu D. P. skambina kitame albume – „Baltic Saga“, kurį įgrojo 2008 m. susibūręs „Baltic Jazz Trio“. Čia įamžinta pianisto partnerystė su estų kontrabosininku Toivo Untu ir latvių būgnininku Mārisu Briežkalnu. Iš aštuonių albume esančių kūrinių net penkių autorius yra D. P.

Koncertuodamas plačiajame pasaulyje Dainius neturi galimybės vežtis masyvaus savo pagrindinio sintezatoriaus, tad dažnai tenka groti vis kitu, nepažįstamu. Jų galimybes D. Pulauskas sužino naršydamas internete. Būna ir taip, kad laukia staigmenos – vietoj žadėto instrumento pasiūlomas visiškai kitas. Kartais nutinka, kad prieš koncertą nebūna laiko susipažinti su jo specifika. Tačiau Dainius nesiskundžia. Anot jo, tokie dalykai grūdina atlikėją.

Kompozitorius

Pirmasis Dainiaus kūrinys buvo džiazo pjesė „Skambantys ženklai“, kurią 1987 metais kartu su legendine „Oktava“ atliko prestižiniame festivalyje „Pori Jazz“ (Suomija).

Kaip kuria D. Pulauskas? „Muzika gimsta grojant instrumentu, kartais labai greitai kyla pagrindinės mintys naujai kompozicijai, bet kartais tenka groti ne vieną dieną ar savaitę. Daugelį mano kompozicijų inspiravo sintezatorių, kurių turiu ne vieną, tembrai. Būna, kad atrandu tokį, kuriuo pagrojus iš karto gimsta kompozicija („Safaga“, „Machine Chop“, „Desert“, „Mirage“, „Orca“ ir kt.), – sako D. P.

Kompozitorius mini ir kitą atvejį, kai kūriniai atsiranda spontaniškai, šalia nesant instrumento, tiesiog… einant gatve, būnant kelionėje ar poilsiaujant („Cape Point“, „Nectar Sea“, „Haifa“, „In The Street“ ir kt.). Pakanka išgirsti bet ką, kas susiję su muzika: ritminį piešinį, kažkokių garsų seką, triukšmą, paukščių čiulbesį ar mašinų gausmą. Tada stengiasi įsiminti, esant galimybei fiksuoja popieriuje (nebūtinai natų). To pakanka, kad gimtų nauja kompozicija, nes Dainiui svarbiausia yra pagrindinė kūrinio idėja.

D. Pulausko kūrybai būdinga „darni pusiausvyra tarp emocijos ir minties, švelnios nostalgijos bei veržlaus vitališkumo. Tai muzika, balansuojanti ties vėlyvojo fusion ir šiuolaikinio, tačiau tradicijas tęsiančio džiazo sankirta“, – rašiau 1999-aisiais. Ir, manau, šis vertinimas tebėra aktualus iki šiol. Nes D. P. ištikimai tebetęsia tradicijas, kurioms pagrindus klojo jau daugiau nei prieš du dešimtmečius. Jo muzikoje susipina šiaurietiškas santūrumas, vakarietiškas racionalumas bei elegancija, rytietiškos gelmės ir džiaugsminga pietietiška žaismė, vulkaniška aistra. Žinia, dar ir aukščiausios prabos meistryste grįsta bemaž kompiuterinė precizija.

Vis dažniau kompozitorius susilaukia deramo dėmesio ir užsienyje. Kai tarptautinei asociacijai „Europos džiazo tinklas“ (Europe Jazz Network), jungiančiai 118 organizacijų iš 35 šalių kilo originali idėja sukurti 25 minučių trukmės Europos džiazo himną, kuriam dvidešimt penkių šalių džiazo kompozitoriai parašytų po minutę muzikos, „lietuviškosios minutės“ muziką sukurti patikėta būtent D. Pulauskui. Šiame popuri ji skambėjo priešpaskutinė ir susilaukė aukščiausių vertinimų.

Estijos nacionaliniame operos teatre 2016–2017 m. sezono puošmena tapo „Jazz Ballet Club“ – šiuolaikinis baletas, inspiruotas D. P. kūrinių. Scenoje Dainiaus muziką gyvai atlieka rinktinis Estijos džiazo orkestras.

2011 metais žinomas džiazo kritikas Janas Pattersonas rašė: „Pianistas Dainius Pulauskas yra neabejotinai vienas įdomiausių Europos fusion kompozitorių“.

Žymos: