Japonijos architektūros mitai

Prieš penkerius metus kroviausi daiktus kelionei į Tekančios Saulės šalį. Tai buvo ne šiaip sau išvyka, bet beveik metų trukmės architektūros studijos. Į lagaminą begrūsdamas drabužius nebuvau tikras, ko tiksliai reikėtų tikėtis ar kaip atrodys universitetas, bet bendrai įsivaizdavau, kokia yra Japonijos architektūra. Iki tol apskritai nebuvo tekę lankytis Azijoje, todėl mano požiūris buvo suformuotas vakarietiškos spaudos, interneto ir įvairių mitų, kurių pagrįstumu net nekilo mintis abejoti.SKAITYTI DAUGIAU

Deganti Kalėdų eglutė ir šventės lovoje

Buvo naktis prieš Kalėdas,
Ir nė vienoj pašalėj
Nekrusčiojo visiškai niekas,
Netgi pelė.
Nes kaip ir visi tam senam name,
Pelė buvo lovoj – ją kankino sloga.
Tik mūsų
Mažoji Madlina
Atsikėlusi seniai
Jautėsi
Puikiai.SKAITYTI DAUGIAU

Clara Giambino – Frida Kahlo iš Daukšos gatvės

„Ką daryčiau, jei šiandien sutikčiau Fridą Kahlo Kaune? Tikriausiai pakviesčiau puodelio kavos! Būtų nuostabu susipažinti iš arti. Gal medicinos progreso amžiuje ją mažiau kankintų skausmai, jaustųsi stipresnė, būtų laimingesnė…“ – su rūpesčio gaidele balse svarsto Clara Giambino, šokio teatro „Aura“ šokėja iš Prancūzijos. Tokią betarpiškai rūpestingą ir geraširdę ją ir pažįstu: gyvenime švelni, empatiška ir išmintinga, scenoje – plastiška, jausminga ir fatališka jauna moteris. Tačiau tiek realybėje, tiek teatre Clara stebėtinai primena žymiąją F. Kahlo: veidą juosiantys žvilgantys tamsūs plaukai, skvarbus rudų akių žvilgsnis, išraiškingas antakių linkis, raudonos prisirpusios lūpos. Kol fotografė Svetlana Batura ieškojo Claros ir Fridos panašumų Kauno tarpukario modernizmo interjeruose, mudvi su straipsnio heroje palietėme ir gilesnes temas. Monologas, tiesiantis tiltus tarp Provanso, Meksiko miesto ir Kauno: apie skausmo prigimtį, meilės anatomiją, šokį, Fridą ir… kates.SKAITYTI DAUGIAU

Bibliofilo kronikos #3

Pasaulyje sparčiai populiarėja biblioterapija – gydymas skaitymu. Sakoma, kad pirmasis bandymas buvo Amerikoje įkurtas Bibliopatijos institutas, 1916 m. aprašytas žurnale „The Atlantic Monthly“. Jo įkūrėjas daktaras Bagsteris teigė, kad knyga yra geresnis psichologinis pagalbininkas nei žmogus, nes „knyga negali sekioti iš paskos; kai užverti knygą, ji nebeprabyla“. SKAITYTI DAUGIAU

Rokenrolinės Kalėdos

„Aš svajoju įrašyti kalėdinį albumą“, – neseniai interviu pareiškė vienos iš žymiausių Amerikos dešimtojo dešimtmečio grupių „The Smashing Pumpkins“ lyderis Billy’is Corgainas. Beje, ji neseniai atsikūrė (tiksliau, po ilgos pertraukos drauge vėl groja pirmosios sudėties nariai gitaristas Jamesas Iha ir būgnininkas Jimmy’is Chamberlinas), o kitą vasarą su nostalgiškai XX a. pabaigą primenančia programa ketina viešėti Europoje.SKAITYTI DAUGIAU

Laukimas ir vata

Na taip, na taip – štai tas metas, kai romantizmas kiek­vieną už mažojo kojos pirštelio kabina žemyn galva, nes, ar tu nori, ar nenori, iš visų pakampių pradeda lįsti prieškalėdiniai saldumynai: jaukių namų su židiniu, meduolių, karštos arbatos ir vilnonių kojinių bei užtiesalų, santaklausiškų kepurėlių, kokakoliškos laimės ir… SKAITYTI DAUGIAU

Marius Ivaškevičius. Menininkas kaip ir kiti žmonės

Marius Ivaškevičius Lietuvos viešojoje erdvėje ne kartą vadintas provokatoriumi. Pirmąkart toks požiūris į jį išryškėjo turbūt 2002-aisiais, pasirodžius romanui „Žali“, kuriame rašytojas pasakojo apie Lietuvos partizanų kasdienybę, žemiškus jų poreikius, amžinos įtampos, kovų ir išdavysčių pasekmes žmogaus elgesiui.SKAITYTI DAUGIAU

MOTYVACINĖ KALBA

Ištrauka iš pjesės „The Last Selfie“

Jaunesnysis pradeda filmuoti Karlą ir Janą. Karlas prieina prie Jano, paima iš jo plaktuką ir užsimoja juo.SKAITYTI DAUGIAU

Tikras literatas

Nuo viršelio į mus žvelgia autorius. Vilki mėlynus marškinius atraitotomis rankovėmis, rankoje – cigaretė. Autorius sėdi prie stalo, ant kurio – stiklas gintaro spalvos skysčio (įpilta per pirštą), tuščia stiklinė, indelis džemo (iš etiketės atpažįstu Oksfordo abrikosų marmeladą), dvi peleninės, tuščia ir pilna, krūvelė knygų, „French press“ kavinukas su kavos likučiais, butelis „Johnnie Walker“ viskio, du trečdaliai nugerti.SKAITYTI DAUGIAU

Igor Pomerancev

Igoris Pomerancevas (g. 1948) – poezijos, esė ir radijo pjesių autorius. 1978-aisiais iš TSRS emigravo į Vokietiją, tais pačiais metais persikėlė į Didžiąją Britaniją ir gavo jos pilietybę. Dirbo žurnalistu BBC Londone, nuo 1995 m. – „Radio Svoboda“ biure Prahoje.SKAITYTI DAUGIAU