Fotografijos „masterclass“: svarbiausia – kas nematoma

Kažkada seniai, kai tik pakilo geležinė uždanga ir atsivėrė sienos (galimybė, apie kurią buvom tiek svajoję!) – sėdėjau Amsterdame, Vincento van Gogho muziejuje. Nesitverdama iš laimės, žnaibydama sau į ranką, ar tikrai, ar nesapnuoju… Tokios pakylėtos būsenos apžiūrinėdama salę po salės, labai aiškiai pamačiau lūžio momentą: pradžioje buvo ieškojimai, bandymai, tik vėliau prasidėjo tapyba, jau turinti savyje… gyvybinę energiją. Kai dailininkas atrado savo stilių, motyvus, vietą po saule – susitiko savo lemtį, ir gyveno jos vedamas. Kai apie tokį paveikslų gyvumą bandžiau kalbėti su kitais, manęs nesuprato…SKAITYTI DAUGIAU

Spat’

Kitoj gatvės pusėj susiriejus dviems šunims, Kamilė tvirčiau įsikibo į savo vyresniojo brolio ranką. Jo veidu ramiai bėginėjo mėnulio pirštai, o plaukuose žaidė vėjas. Kamilė taip pat užsimanė pažaisti, tačiau jai savo pirštukais pradėjus bėgioti Emilio delne, tas tik giliai atsiduso. Kamilė žinojo, kad tarp atsidusimo ir suirzimo yra mažiau nei vienas žingsnis, tad kaipmat nustojo judinti pirštus. Tik tvirčiau įsitvėrė brolio ir peršoko per balą. Ruduo jau buvo spėjęs paženklinti asfaltą mažomis balutėmis, kaip koks šuva šlapimu pažymi akmenis. Emilis kaip tik vieną paspyrė. Paspartino žingsnį. Namai dar už poros kvartalų, o jo mažajai sesutei jau seniai laikas miegoti. Spat’ laukia, kaip pasakytų mama.SKAITYTI DAUGIAU

Andrius Labašauskas

Menininkas Andrius Labašauskas gimė Kaišiadoryse 1984-aisiais, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje mokėsi dailės, studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Studijuodamas trejiems metams buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, Bostone baigė sunkvežimių vairavimo mokyklą ir kurį laiką dirbo vairuotoju, kad sukauptų reikiamą pinigų sumą skulptūros studijoms Masačusetso menų ir dizaino kolegijoje (MassArt, Massachusetts College of Art and Design). Grįžęs tęsė mokslus VDA, kur įgijo menų bakalauro ir magistro laipsnius. Šiuo metu gyvena Vilniuje, dirba dailininku IT bendrovėje „Pixelmator Team“, laisvalaikiu kuria ir eksperimentuoja, o kartais paprasčiausiai guli ant sofos su savo kate Laimute.SKAITYTI DAUGIAU

Keletas štrichų amžininko portretui

Prieš pradėdama rašyti apie režisierių Artūrą Areimą, noriu paatvirauti. Ar Jums dažnai tenka išgyventi akistatą su labai gero teatro, kino, literatūros reiškiniais? Man – pastoviai. Bent kartą per mėnesį. O paskutinis susidūrimas su geru teatru įvyko 2017-ųjų vasarį, Vilniaus teatro „Lėlė“ rūsyje, Mažojoje salėje. Čia, kartu su savo pradinukėmis mergaitėmis, žiūrėjau dramaturgės, režisierės Nijolės Indriūnaitės premjerinį spektaklį „Gėlių istorijos“.SKAITYTI DAUGIAU

Artis Ostups | Eilėraščiai

rytas prieš revoliuciją

Karalienės galvą, apipintą gandais ir degančiais žvilgsniais, iškelia iš paukščių plunksnų – nė sakinio, gilesnio už vaiko batelį, tik trapūs palyginimai, pavojingai priartėję prie liūdesio. Tik sniego baltumo tarnaitės gobtuvas išnyra ryto šviesoj. „Tik negailestingas saulės gongas, į kurį slinkdami iš vakarų trankosi perkūno vėzdai“, po baldakimu sėdinčius pašokdinę įsimylėjusius, dėl to piktus; jie atrodo kaip žaislai, kuriems teko gyventi su spyruokle nugaroje.SKAITYTI DAUGIAU

Godo, teatro dienos ir scenos uždangos belaukiant

Sakoma, teatras prasideda nuo rūbinės. Šiandien, priklausomai nuo sezono – taip. Tačiau pirmosios teatrinės apraiškos Edeno soduose žiūrovui rūbinės nereikėjo. Jis buvo nuogas kaip, beje, ir aktorius. Adomo akims atiteko tobulas Ievos mono spektaklis, su savotišku katarsiu pabaigoje. Teatro ievų ir adomų santykiai, kaip ir visi namai – ne be dūmų. Tik ar tų dūmų ne pernelyg daug susikaupė XXI a., mat žiūrovų ir teatro skyrybų skaičius sulig kiekvienu saulėlydžiu tik didėja.SKAITYTI DAUGIAU

Prisiskynę ir nusitarkavę 68

Režisieriaus Rono del Piero pristatinėti nereikia. Žanro klasikas po trisdešimt septintosios, trisdešimt aštuntosios, trisdešimt devintosios, keturiasdešimt ketvirtosios, penkiasdešimt aštuntosios, šešiasdešimt trečiosios, šešiasdešimt penktosios, šešiasdešimt šeštosios ir šešiasdešimt septintosios „Prisiskynę ir nusitarkavę“ dalių užsikėlė sau gan aukštą kartelę: nuostabūs specialieji efektai, daugiamilijoninio biudžeto chalvos valgymo scenos, kvapą gniaužiantys vizitai į logistikos centrą. Išties, stulbinanti kino juostų sėkmė. Nenuostabu, jog ir naujojo režisieriaus darbo laukia daugybė asmenų. Ko gero, naujoji „Prisiskynę ir nusitarkavę 68“ (angl. „Beautiful Apples 68“) dalis pranoks netgi klasika tapusį „Žudiką, kuris ieškojo askaridžių“ (angl. „Angry Men With Nice Friends“).SKAITYTI DAUGIAU