fbpx

Išlikimas ir konservai

Erika Drungytė

Viena svarbiausių senojo Homo sapiens pasaulio kolonų, ant kurios laikėsi didžioji dalis gyvenimo, buvo atmintis. Ir tai suprantama. Kelias be kelrodžių, įgūdžiai be vadovėlių, apeigos be instrukcijų. Išgyventi galėdavai tik įsidėmėjęs, gerai viską susidėjęs galvon – ir senelių, ir tėvų, ir asmeninę patirtį. Net tada, kai atsirado rašytiniai veikalai, jais naudotis galėjo toli gražu ne kiekvienas, o ir galėjusieji savo žinias perduodavo pačiu patikimiausiu ir geriausiai mokinį ar klausytoją pasiekiančiu būdu – iš lūpų į ausis, mums geriau žinomu kaip iš lūpų į lūpas.Daugiau

DEIMANTAS NARKEVIČIUS. SAVASTIS ATMINTIES VANDENYNE

Kalbino Eglė Petreikienė

Saulėtas Vilniaus senamiestis, ŠMC kiemelis. Kaitri vasaros pradžia, laikas, kai meno mugė artėja į pabaigą, o Kauno bienalė – į pradžią. Ant stalo ąsotis vandens, už jo – Deimantas Narkevičius, kviestinis šios bienalės menininkas. Fone šmirinėja elgetos ir epizodiškai grindiniu pradarda turistų pramogomobilis. Beveik ideali scenografija galimam dokumentiniam filmui. Ruošdamasi interviu mintyse dėliojau jo scenarijų su „intelektualiais“ klausimais Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Vincento van Gogho prizo (The Vincent Prize) laureatui.Daugiau

Egidija Šeputytė | Poezija

***

rytinis miškas
čiulba stuksena dūzgia
ir jokio triukšmo

***

rūko benamis
prie neveikiančio fontano
pelenų diena

***

žvaigždėtas dangus
glostau vaiko nugarą
aštuoniukėmis

***

diplomų teikimas
anapus darželio tvoros
žydi narcizai

Muziejus – ir mūzų buveinė, ir atminties saugykla

Erika Drungytė

Lietuvoje intensyvus muziejų steigimas ir jų valstybinis reikšmingumas sietini su 1918 m. atkurta valstybe. Žinoma, jei skaičiuotume nuo Dionizo Poškos 1812 m. ąžuole įrengto Baublio, galėtume sakyti, kad lietuviams kaupti istorines vertybes rūpi daugiau kaip 200 metų. Po 1831 m. Abiejų Tautų Respublikos patriotų sukilimo ir carinės Rusijos okupacinio režimo įtvirtinimo Lietuvoje, Vilniuje buvo uždaryta Alma mater.Daugiau

Lietuvos vardas ir herbas senuosiuose žemėlapiuose

Algimantas Muzikevičius

Po Žečpospolitos padalinimų ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos jau nuo XVIII a. pabaigos rusų valdžia visokiais būdais stengėsi sunaikinti senuosius žemėlapius, kaip buvusios valstybės didybės simbolius. Dar aršiau ši politika pradėta vykdyti po 1831 ir 1863 m. sukilimų. Žemėlapiai pradingo iš visų viešų vietų (valstybinių įstaigų, dvarų, klebonijų ir t. t.) ir tik vienetai buvo saugomi bibliotekų ir archyvų specfonduose su grifu „slaptai“.Daugiau

Aš niekada nesigailėsiu Lolitos

Vladimiras Nabokovas

Citatos iš įvairių Vladimiro Nabokovo interviu

Apie pavardę

Kalbant apie mano pavardės tarimą, prancūzai, žinoma, sako „NabokOff“, kirtį perkeldami į paskutinį skiemenį. Anglai – „NAbokov“, kirčiuodami pirmąjį skiemenį, o italai, kaip ir rusai, kirčiuoja pavardės vidurį – „NabOkov“. Na-bO-kov.Daugiau

Tadas Tručilauskas – specialiojo tapybos būrio karys

Kalbino Silvija Butkutė

„Paveikslo „Sip sis sip upon this melted ice that I brought from the top of the Alps“ („Gerki, sesute, gerki šį ištirpdytą sniegą, kurį parnešiau nuo Alpių viršūnės“) sumanymas tas, kad aš, būdamas geras brolis, atsikėlęs ryte užkopiau į Alpes ir deimantinėje taurėje dviem savo sesėms parnešiau tyro sniego. Juk tikėtina, kad jei būčiau jo ieškojęs čia, žemai, šis būtų užterštas. Tad paveikslas – lyg galimybė teleportuotis į idealų pasaulį.Daugiau

Rojaus paukščiai

Māra Zālīte

Romano ištraukos

Paukštyno vaikų brigada

– Susipažinkime! Aš vardu Galina Vladimirovna Berlina, – sako draugė pilku chalatu. – Galite mane vadinti tiesiog Galina Vladimirovna.Daugiau

Viskas gerai, aš dar jaunas

Vladas Rožėnas

Vladas Rožėnas laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą. Romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“ knygynuose pasirodys pradėjus kristi lapams ir parduotuves purtant sąsiuvinių bei penalų karštligei. Idealus metas naiviam giminaičiui ar pasiklydusiam jaunuoliui padovanoti šią motyvacinę knygą apie dribsnius, filosofiją ir pasiutligę.


Daugiau

IŠLAISVINTI KŪRYBINĘ INICIATYVĄ

Matas Šiupšinskas

Kūrybinių gaivalų ganymui dažniausiai pasirenkamos gyvybe pulsuojančios miestų kertelės ar visa apimantis tyros ir nepaliestos gamtos glėbys. Dar šiam kilniam reikalui tinka pramonės dykros, industriniai griuvėsiai ir visaip kitaip nekasdieniška scenografija. Bet šį kartą nei apie vienus, nei apie kitus. Šį kartą apie kolektyvinius sodus ir kūrybos gūsiams atsidavusius sodininkus. Tokius, kurie gal dar ir karą pamena, o jei nepamena, tai bent Andropovą tikrai prakeikti spėjo. Žodžiu, dalykų matę, o tarp tų dalykų – ir sodus.Daugiau

Naujas kinas. Kad galėčiau mirti kitą dieną

Mantą Kvedaravičių kalbino Stasys Baltakis

Kino ir akademinės antropologijos profesionalams Manto Kvedaravičiaus pristatyti seniai nebereikia, bet, nors kiekvienas iš keturių jo režisuotų filmų („Barzakas“, 2011; „Mariupolis“, 2016; „Stasis“, 2019 ir netrukus pasirodysiantis „Prologos“) arba buvo svarbiausiuose pasaulio kino festivaliuose, arba pretenduoja į juos patekti, o moksliniai darbai spausdinami solidžiuose žurnaluose ir aptariami mokslinėse konferencijose, Lietuvoje šis vardas girdėtas toli gražu ne kiek­vienam. Kalbamės Manto vasaros rezidencijoje Andros saloje, Graikijoje, kurios istorijai, kultūrai ir dabarčiai kūrėjas skiria tiek daug savo meilės ir dėmesio.Daugiau

Gatvės literatūra: knyga kaip narkotikų dozė

Saulius Keturakis

Kol didžiausios pasaulio leidyklos svarsto, kaip išlaikyti knygas į skaitmeninius įrenginius vis dažniau iškeičiantį skaitytoją, jau maždaug 25 metai, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose auga nauja skaitytojų grupė, išperkanti milijoniniais tiražais leidžiamus romanus. Įdomu tai, kad tokiais leidiniais dažniausiai nėra prekiaujama įprastuose knygynuose, jų galima įsigyti tik pakelės užkandinėse, pigiose kirpyklose ar tiesiog iš automobilio bagažinės įvairiose mugėse. Kalbu apie vadinamąją street fiction, gatvės literatūrą, iš kurios tikimasi naujos knygų skaitytojų bangos ir knygos renesanso apskritai. Šie tekstai – tiems visuomenės sluoksniams, kurie iki šiol grožine literatūra paprastai nesidomėjo.Daugiau