Išlikimas ir konservai

Viena svarbiausių senojo Homo sapiens pasaulio kolonų, ant kurios laikėsi didžioji dalis gyvenimo, buvo atmintis. Ir tai suprantama. Kelias be kelrodžių, įgūdžiai be vadovėlių, apeigos be instrukcijų. Išgyventi galėdavai tik įsidėmėjęs, gerai viską susidėjęs galvon – ir senelių, ir tėvų, ir asmeninę patirtį. Net tada, kai atsirado rašytiniai veikalai, jais naudotis galėjo toli gražu ne kiekvienas, o ir galėjusieji savo žinias perduodavo pačiu patikimiausiu ir geriausiai mokinį ar klausytoją pasiekiančiu būdu – iš lūpų į ausis, mums geriau žinomu kaip iš lūpų į lūpas.SKAITYTI DAUGIAU

DEIMANTAS NARKEVIČIUS. SAVASTIS ATMINTIES VANDENYNE

Saulėtas Vilniaus senamiestis, ŠMC kiemelis. Kaitri vasaros pradžia, laikas, kai meno mugė artėja į pabaigą, o Kauno bienalė – į pradžią. Ant stalo ąsotis vandens, už jo – Deimantas Narkevičius, kviestinis šios bienalės menininkas. Fone šmirinėja elgetos ir epizodiškai grindiniu pradarda turistų pramogomobilis. Beveik ideali scenografija galimam dokumentiniam filmui. Ruošdamasi interviu mintyse dėliojau jo scenarijų su „intelektualiais“ klausimais Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Vincento van Gogho prizo (The Vincent Prize) laureatui.SKAITYTI DAUGIAU

Egidija Šeputytė | Poezija

***

rytinis miškas
čiulba stuksena dūzgia
ir jokio triukšmo

***

rūko benamis
prie neveikiančio fontano
pelenų diena

***

žvaigždėtas dangus
glostau vaiko nugarą
aštuoniukėmis

***

diplomų teikimas
anapus darželio tvoros
žydi narcizai

Muziejus – ir mūzų buveinė, ir atminties saugykla

Lietuvoje intensyvus muziejų steigimas ir jų valstybinis reikšmingumas sietini su 1918 m. atkurta valstybe. Žinoma, jei skaičiuotume nuo Dionizo Poškos 1812 m. ąžuole įrengto Baublio, galėtume sakyti, kad lietuviams kaupti istorines vertybes rūpi daugiau kaip 200 metų. Po 1831 m. Abiejų Tautų Respublikos patriotų sukilimo ir carinės Rusijos okupacinio režimo įtvirtinimo Lietuvoje, Vilniuje buvo uždaryta Alma mater.SKAITYTI DAUGIAU

Lietuvos vardas ir herbas senuosiuose žemėlapiuose

Po Žečpospolitos padalinimų ir Lietuvos prijungimo prie Rusijos jau nuo XVIII a. pabaigos rusų valdžia visokiais būdais stengėsi sunaikinti senuosius žemėlapius, kaip buvusios valstybės didybės simbolius. Dar aršiau ši politika pradėta vykdyti po 1831 ir 1863 m. sukilimų. Žemėlapiai pradingo iš visų viešų vietų (valstybinių įstaigų, dvarų, klebonijų ir t. t.) ir tik vienetai buvo saugomi bibliotekų ir archyvų specfonduose su grifu „slaptai“.SKAITYTI DAUGIAU

Aš niekada nesigailėsiu Lolitos

Citatos iš įvairių Vladimiro Nabokovo interviu

Apie pavardę

Kalbant apie mano pavardės tarimą, prancūzai, žinoma, sako „NabokOff“, kirtį perkeldami į paskutinį skiemenį. Anglai – „NAbokov“, kirčiuodami pirmąjį skiemenį, o italai, kaip ir rusai, kirčiuoja pavardės vidurį – „NabOkov“. Na-bO-kov.SKAITYTI DAUGIAU

Tadas Tručilauskas – specialiojo tapybos būrio karys

„Paveikslo „Sip sis sip upon this melted ice that I brought from the top of the Alps“ („Gerki, sesute, gerki šį ištirpdytą sniegą, kurį parnešiau nuo Alpių viršūnės“) sumanymas tas, kad aš, būdamas geras brolis, atsikėlęs ryte užkopiau į Alpes ir deimantinėje taurėje dviem savo sesėms parnešiau tyro sniego. Juk tikėtina, kad jei būčiau jo ieškojęs čia, žemai, šis būtų užterštas. Tad paveikslas – lyg galimybė teleportuotis į idealų pasaulį.SKAITYTI DAUGIAU

Rojaus paukščiai

Romano ištraukos

Paukštyno vaikų brigada

– Susipažinkime! Aš vardu Galina Vladimirovna Berlina, – sako draugė pilku chalatu. – Galite mane vadinti tiesiog Galina Vladimirovna.SKAITYTI DAUGIAU

Viskas gerai, aš dar jaunas

Vladas Rožėnas laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą. Romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“ knygynuose pasirodys pradėjus kristi lapams ir parduotuves purtant sąsiuvinių bei penalų karštligei. Idealus metas naiviam giminaičiui ar pasiklydusiam jaunuoliui padovanoti šią motyvacinę knygą apie dribsnius, filosofiją ir pasiutligę.


SKAITYTI DAUGIAU