fbpx

Bijūnai ir gedulas

Erika Drungytė

Birželis Lietuvoje – ne tik braškės, bijūnai ir baigiamieji egzaminai, ne tik Antaninės, Joninės, Petrinės ir Povilinės. Ne tik iš Kauno koordinuoto 1941-ųjų sukilimo pergalė, atkurta nepriklausoma valstybė ir sukurta Laikinoji vyriausybė. Birželis – tautos okupacija ir genocidas, masinė tremtis ir lagerių aukos. Nors praėjo 78 metai, gyvųjų, galinčių atminti karo metų išbandymus, dar yra, vis teberašoma ir papildoma Lietuvos istorija. Pastarąjį dešimtmetį kaip niekad aktyviai skatinamas patriotinis ugdymas – į šį masinį budinimo darbą įsitraukė specialių televizijos programų ir kino filmų kūrėjai, švenčių ir dainų konkursų organizatoriai, dramaturgai ir teatrų režisieriai, įvairių dailės sričių menininkai, rašytojai, fotografai, kompozitoriai etc.Daugiau

A posteriori: pradedančiojo laiškas Karaliaučiaus profesoriui Immanueliui Kantui

Tomas Kiauka

Mielas Immanueli, ketinu nusižengti tavo kategoriniam imperatyvui – elgtis su žmogumi kaip su tikslu sau, o ne su priemone tikslui, – nes jei visi taip elgtųsi, liktum, tavo paties žodžiais tariant, kaip „daiktas savyje“, dūlantis bibliotekų lentynose. Apie tokius mes ne ką težinome, nebent tik tiek, kiek ir kaip jie mums pasirodo. Dauguma į geresnį pasaulį išėjusiųjų kuo puikiausiai įkūnija tavąją Ding an sich – daikto savyje – apibrėžtį, bet tik ne tu – kuris viena ar kita proga ima ir pasirodo. Taigi nesunku nuspėti, kad ketinu tave panaudoti kaip priemonę tikslui, nes kaip tik šiandien tokia proga ir yra.Daugiau

DONATAS RAKAUSKAS: „ PROBLEMA KAIP KŪRYBOS IMPULSAS“

ANDRIUS ROPOLAS

Apie Donatą Rakauską iki šiol, galima sakyti, nebuvau nieko girdėjęs. Kaip mums kalbantis sakė pats architektas, jam plačiai viešintis, dalyvauti parodose yra tiesiog neįdomu: „Jeigu nepadarei tokio darbo, dėl kurio tavim domėtųsi, tai, matyt, nepadarei nieko gero.“Daugiau

Kolūkio metraščiai

HERKUS KUNČIUS

Ištrauka iš rašomo romano

VII

KOLŪKIS STOJASI ANT KOJŲ

1953 metų kovo 5 dieną greta Maskvos esančioje Kuncevo viloje mirė draugas Stalinas – visų tautų tėvas, mokytojas bei geradarys. Tarybų šalyje buvo paskelbtas visuotinis gedulas.

Vos išgirdęs apie gedulą, pirmasis puolė gedėti Lavrentijus Berija. Gedėjo Nikita Chruščiovas. Gedėjo Georgijus Malenkovas. Gedėjo Sniečkus. Gedėjo Paleckis. Gedėjo Šumauskas. Gedėjo ir Gedvilas. Gedėjo vietinė LKP(b). Gedėjo visa VKP(b). Gedėjo ir pažangusis pasaulis. Gedėjo darbininkai bei valstiečiai. Gedėjo inteligentija.Daugiau

ENRIKA STRIOGAITĖ | Poezija

Adelė

jaukioje Žaliakalnio krautuvėlėje
mažytėje mėsinėje
už prekystalio
pamačiau jį

keletą metų klasiokai
perdavinėdavo jo raštelius
kvapnius džiovintus žolynus
keistai išpieštus akmenėlius
[svajojo tapti dailininku]
įtikinėdavo kaip stipriai
mane įsimylėjęs
alpsta vien nuo mano balso
Cha! jis man negražus

– Jums išpjovos? – kietas ledinis žvilgsnis sužvilgo
– Ar aš prašiau išpjovos? Tikrai ne
prašyčiau kiaulės širdies.
Oi, kokia didelė
malonėkite ketvirtį

po šitiek metų jis manęs nepažino –
gerokai susenusios apibrizgusios
susibuvusios
su nutrintu maximos maišeliu

aš pirmą kartą regėjau
kaip suvirpėjo oras
prie jo ausies

– Miela ponia, širdį pjaustome tik per pusę
daugiau nesmulkiname.
Imsite?
– Ne. Pusės man per daugDaugiau

ŠIUOLAIKINIAME ŠOKYJE GIMSTANTI JUDESIO POLITIKA

Tautvydas Urbelis

Laiko nuojauta ir vaizdas blausiai geltonai apšviestoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje sufleravo apie artėjančią šiuolaikinio šokio spektaklio „Normalūs troškimai“ pabaigą. Išties po kelių minučių kūrėjas Emile’is Pineault lenkėsi žiūrovams, kurie audringomis ovacijomis įvertino kanadiečių akrobato debiutą šokio pasaulyje. Tačiau vieno įsimintiniausių festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ pasirodymų vertinimai nebuvo vienodi. Daugiau

Kalambūrai – reikšmės kūrėjai

JERONIMAS BRAZAITIS

1

Paskutinis airių rašytojo JAMESO JOYCE’O (1882–1941) kūrinys, romanas „Finegano šermenys“ (Finnegans Wake), buvo išleistas 1939 m. Jį kurti JOYCE’AS pradėjo praėjus beveik metams po ULISO (1922) išleidimo, dirbo daugiau nei 14 metų. Autorius iškart paskelbė, kad kuria šedevrą, todėl susibūrė net dvylikos autorių kolektyvas, kuris tuo pat metu rašė „FW“ komentuojančią knygą „Our Exagmination Round His Factification for Incamination of Work in Progress“ (1938).Daugiau

Finegano šermenys

JAMES JOYCE

1 knyga, 8 skyrius*
Ana Livija Daugiagrožė1

(ištrauka)

Nu, tu žinai, ar nesi kennet2, ar aš tau nesakiau, kiekviename pasakojime yra pramanas – tai visa ko pagrindas. Žiūrėk, žiūrėk – sutemos tirštėja! Mano stagarinės didžios leidžia šaknis. Ir man menka paguoda3 – visa į pelenus. Fieluhr? Filou!4 Kiek turi metų? Bus saon5 velionė. Tas nesibaigiantis dabar senne6 žvelgiu, ar erewone7 galiausiai matė Voterhauso clogh8. Įveikė jį dalimis, aš girdėjau anuos dūsaujant. Kada jie vėl surinks jį? O, mano nugara, mano nugara, mano bach9. Aš turėčiau nuvykti į Ilgai trunkančius skausmus – le Pastangas10. Daugiau

KOMENTARAI

Andrius Marcinkevičius

Komentarai rašomi tam, kad „padėtų išryškinti pobūdį tų veiksmų, kuriais autorius santykiauja su kalba“. Ir kad papildytų skaitymo procesą, pagelbėtų kai kuriuos dalykus atrasti ir patiems skaitytojams. Taigi: Let’s rejoice after discovering Joyce! – Džiūgaukime atradę Džoisą!
Labiausiai (šį kartą) pasitarnavo šie autoriai ir jų mintys. Daugiau

GRAFO B. H. TIŠKEVIČIAUS POMĖGIŲ ATODANGOS RAUDONDVARIO PILYJE

Andrius Marcinkevičius

Pirmieji fotografijos žingsniai Lietuvoje neatsiejami nuo tais laikais įtakingiausio visuomenės socialinio sluoksnio – aristokratijos. Būtent jie suprasdami naujų technologijų prasmę skubėdavo jas parsigabenti į savo ištaigius rūmus ir čia pritaikyti darbui ar pramogai. Žinoma, fotoaparatas taip pat neliko nepastebėtas.Daugiau

SUGYVENIMAI

Valentinas Sventickas

Iš gurinių

Garsiai dainininkei skirtame vakare perskaičiau du savo rašinėlius, pasakęs, kad tokius trumpus tekstus dzūkiškai vadinu guriniais ir kad užsirašęs dedu juos į plastikinę dėžutę, kokioje paprastai pardavėjai vežioja vaisius.Daugiau

Rekolekcija

Sandra Bernotaitė

Kas tai? Ką aš čia parašiau?
Witoldas Gombrowiczius „Dienoraščiai“

Sausis

Visa, kas nepasakyta, yra nesugadinta. Menas užmiršti – kaip ir menas rašyti – prasideda nuo to, kad pamiršti dalykus, leidi sau negalvoti, nekaltinti, nesižavėti, leidi savo atminčiai atsirinkti. Atmintis – tai devyniasdešimt devyni procentai užmaršties. Atminties net nebūtų be užmaršties. Rašau, nes noriu atsiminti? Ne. Rašau, nes noriu pamiršti. Noriu pasveikti. Noriu išgyventi dukart, triskart, keturiskart – ne todėl, kad rašydama atsimenu viską, o todėl, kad rašydama – – – pamirštu.Daugiau

Lyvis – integruotas elementas

Raimondas Ķirķis kalbina Valtą Ernštreitą

Latvijos literatūros metų prizo 2018 žiuri specialų apdovanojimą paskyrė pirmajai lyvių poezijos knygai anglų kalba „Trillium“, į kurią įtraukti trijų lyvių poetų Baibos Dambergos, Valto Ernštreito ir Kempių Karlio eilėraščiai originalo kalba bei vertimai. Daugiau

ALEKSANDRA STAŠKEVIČIŪTĖ. OPEROS PRIMADONOS SAULĖLYDIS

Giedrė Kaukaitė

Prieš 120 metų Kaune gimė operos dainininkė Aleksandra Staškevičiūtė (1899–1984). Vokalą studijavo Prahoje, grįžusi dainavo pagrindines partijas Valstybės teatre, gastroliavo Čekijoje, Švedijoje, Maskvoje. Fiodoras Šaliapinas, atvykęs į Kauną dainuoti Mefistofelį operoje „Faustas“, ją pasirinko partnere.Daugiau

OLEGAS CELKOVAS: „KOKS PASAULIS, TOKS IR JO VEIDAS“

Laurynas Jonušauskas

Vienas ryškiausių XX a. rusų meno nonkonformistų Olegas Celkovas dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Maskvos inteligentijos ir bohemos kuluaruose buvo tikra meno legenda. Jau tuo metu jo kūryba buvo vertinama kaip išskirtinė, unikali.Daugiau

Bibliofilo kronikos

Viktoras Bachmetjevas

„Facebooke“ vienas bičiulis pasidalijo informacija, kad, pasirodo, Lietuvoje iš valstybės biudžeto išlaikomos bibliotekos nurašytas knygas privalo sunaikinti. Jų negalima nei parduoti, nei dovanoti. Iš pradžių net nesinorėjo tikėti, kad tai tiesa, tačiau bičiulis pats dirba įstatymų leidėju, tad paprastai tokius dalykus išmano.Daugiau