Bijūnai ir gedulas

Birželis Lietuvoje – ne tik braškės, bijūnai ir baigiamieji egzaminai, ne tik Antaninės, Joninės, Petrinės ir Povilinės. Ne tik iš Kauno koordinuoto 1941-ųjų sukilimo pergalė, atkurta nepriklausoma valstybė ir sukurta Laikinoji vyriausybė. Birželis – tautos okupacija ir genocidas, masinė tremtis ir lagerių aukos. Nors praėjo 78 metai, gyvųjų, galinčių atminti karo metų išbandymus, dar yra, vis teberašoma ir papildoma Lietuvos istorija. Pastarąjį dešimtmetį kaip niekad aktyviai skatinamas patriotinis ugdymas – į šį masinį budinimo darbą įsitraukė specialių televizijos programų ir kino filmų kūrėjai, švenčių ir dainų konkursų organizatoriai, dramaturgai ir teatrų režisieriai, įvairių dailės sričių menininkai, rašytojai, fotografai, kompozitoriai etc.SKAITYTI DAUGIAU

A posteriori: pradedančiojo laiškas Karaliaučiaus profesoriui Immanueliui Kantui

Mielas Immanueli, ketinu nusižengti tavo kategoriniam imperatyvui – elgtis su žmogumi kaip su tikslu sau, o ne su priemone tikslui, – nes jei visi taip elgtųsi, liktum, tavo paties žodžiais tariant, kaip „daiktas savyje“, dūlantis bibliotekų lentynose. Apie tokius mes ne ką težinome, nebent tik tiek, kiek ir kaip jie mums pasirodo. Dauguma į geresnį pasaulį išėjusiųjų kuo puikiausiai įkūnija tavąją Ding an sich – daikto savyje – apibrėžtį, bet tik ne tu – kuris viena ar kita proga ima ir pasirodo. Taigi nesunku nuspėti, kad ketinu tave panaudoti kaip priemonę tikslui, nes kaip tik šiandien tokia proga ir yra.SKAITYTI DAUGIAU

DONATAS RAKAUSKAS: „ PROBLEMA KAIP KŪRYBOS IMPULSAS“

Apie Donatą Rakauską iki šiol, galima sakyti, nebuvau nieko girdėjęs. Kaip mums kalbantis sakė pats architektas, jam plačiai viešintis, dalyvauti parodose yra tiesiog neįdomu: „Jeigu nepadarei tokio darbo, dėl kurio tavim domėtųsi, tai, matyt, nepadarei nieko gero.“SKAITYTI DAUGIAU

Kolūkio metraščiai

Laiko nuojauta ir vaizdas blausiai geltonai apšviestoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje sufleravo apie artėjančią šiuolaikinio šokio spektaklio „Normalūs troškimai“ pabaigą. Išties po kelių minučių kūrėjas Emile’is Pineault lenkėsi žiūrovams, kurie audringomis ovacijomis įvertino kanadiečių akrobato debiutą šokio pasaulyje. Tačiau vieno įsimintiniausių festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ pasirodymų vertinimai nebuvo vienodi. SKAITYTI DAUGIAU

ENRIKA STRIOGAITĖ | Poezija

Adelė

jaukioje Žaliakalnio krautuvėlėje
mažytėje mėsinėje
už prekystalio
pamačiau jį

keletą metų klasiokai
perdavinėdavo jo raštelius
kvapnius džiovintus žolynus
keistai išpieštus akmenėlius
[svajojo tapti dailininku]
įtikinėdavo kaip stipriai
mane įsimylėjęs
alpsta vien nuo mano balso
Cha! jis man negražus

– Jums išpjovos? – kietas ledinis žvilgsnis sužvilgo
– Ar aš prašiau išpjovos? Tikrai ne
prašyčiau kiaulės širdies.
Oi, kokia didelė
malonėkite ketvirtį

po šitiek metų jis manęs nepažino –
gerokai susenusios apibrizgusios
susibuvusios
su nutrintu maximos maišeliu

aš pirmą kartą regėjau
kaip suvirpėjo oras
prie jo ausies

– Miela ponia, širdį pjaustome tik per pusę
daugiau nesmulkiname.
Imsite?
– Ne. Pusės man per daugSKAITYTI DAUGIAU

ŠIUOLAIKINIAME ŠOKYJE GIMSTANTI JUDESIO POLITIKA

Laiko nuojauta ir vaizdas blausiai geltonai apšviestoje „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje sufleravo apie artėjančią šiuolaikinio šokio spektaklio „Normalūs troškimai“ pabaigą. Išties po kelių minučių kūrėjas Emile’is Pineault lenkėsi žiūrovams, kurie audringomis ovacijomis įvertino kanadiečių akrobato debiutą šokio pasaulyje. Tačiau vieno įsimintiniausių festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ pasirodymų vertinimai nebuvo vienodi. SKAITYTI DAUGIAU

Kalambūrai – reikšmės kūrėjai

1

Paskutinis airių rašytojo JAMESO JOYCE’O (1882–1941) kūrinys, romanas „Finegano šermenys“ (Finnegans Wake), buvo išleistas 1939 m. Jį kurti JOYCE’AS pradėjo praėjus beveik metams po ULISO (1922) išleidimo, dirbo daugiau nei 14 metų. Autorius iškart paskelbė, kad kuria šedevrą, todėl susibūrė net dvylikos autorių kolektyvas, kuris tuo pat metu rašė „FW“ komentuojančią knygą „Our Exagmination Round His Factification for Incamination of Work in Progress“ (1938).SKAITYTI DAUGIAU

Finegano šermenys

1 knyga, 8 skyrius*
Ana Livija Daugiagrožė1

(ištrauka)

Nu, tu žinai, ar nesi kennet2, ar aš tau nesakiau, kiekviename pasakojime yra pramanas – tai visa ko pagrindas. Žiūrėk, žiūrėk – sutemos tirštėja! Mano stagarinės didžios leidžia šaknis. Ir man menka paguoda3 – visa į pelenus. Fieluhr? Filou!4 Kiek turi metų? Bus saon5 velionė. Tas nesibaigiantis dabar senne6 žvelgiu, ar erewone7 galiausiai matė Voterhauso clogh8. Įveikė jį dalimis, aš girdėjau anuos dūsaujant. Kada jie vėl surinks jį? O, mano nugara, mano nugara, mano bach9. Aš turėčiau nuvykti į Ilgai trunkančius skausmus – le Pastangas10. SKAITYTI DAUGIAU

KOMENTARAI

Komentarai rašomi tam, kad „padėtų išryškinti pobūdį tų veiksmų, kuriais autorius santykiauja su kalba“. Ir kad papildytų skaitymo procesą, pagelbėtų kai kuriuos dalykus atrasti ir patiems skaitytojams. Taigi: Let’s rejoice after discovering Joyce! – Džiūgaukime atradę Džoisą!
Labiausiai (šį kartą) pasitarnavo šie autoriai ir jų mintys. SKAITYTI DAUGIAU

GRAFO B. H. TIŠKEVIČIAUS POMĖGIŲ ATODANGOS RAUDONDVARIO PILYJE

Pirmieji fotografijos žingsniai Lietuvoje neatsiejami nuo tais laikais įtakingiausio visuomenės socialinio sluoksnio – aristokratijos. Būtent jie suprasdami naujų technologijų prasmę skubėdavo jas parsigabenti į savo ištaigius rūmus ir čia pritaikyti darbui ar pramogai. Žinoma, fotoaparatas taip pat neliko nepastebėtas.SKAITYTI DAUGIAU