Klausimas ir polis
Erika Drungytė
Erika Drungytė
Rimantę Valiukaitę kalbina Aušra Kaminskaitė
Širšių lizdas, pavogta jaunystė ir kamanė
Bruzdanti medaus koryje
Elektros skydinėj per klaidą
Atsitūpusi ant žaibo
Nupiešto ant durų
Skonio saldaus pavogto
Jaunystėj senolio balsu už akių
Žvairų mėlynų, aptrauktų šilku švelniu
Atmenančiu giminystės ryšius
Seno bitino iškėlusio vėliavą baltą
Lyg sniegas vidury žiemos
Plazdančią virš smėlio vežimo
Vandenyno bangų ošimo
Iš po skverno pasaulio mėlyno
Daugiau
Rūta Oginskaitė
Silvija Butkutė
Kęstutį Vasiliūną ir Dalią Lopez Madroną kalbina Eglė Petreikienė
Eglė Petreikienė
Mindaugas Jurėnas
Asta Plechavičiūtė
Iš tiesų šią miesto istoriją būtų galima pradėti nuo visokių išvedžiojimų apie savos slaptos vietos ilgesį: nedidelės kavinukės su įsivaizduojama kūrybinga nuotaika ar rytinių bandelių kepyklėlės, ar kažkokio, lyg itališko, rytinio skubėjimo, kad taip, kaip italai išgertų stiprios kavos stovėdama prie baro ir toliau lėktų į darbą, ir būtų 7:30, ir niekada nepavėluotų. Daugiau
Vladas Rožėnas
Ona Marija Urbšytė
Emiliui patiko kabėti. Nuo to karto, kai jam, sėdint apkasuose, kažkas aštraus ir karšto persmeigė pakaušį, vyras vis kaži kur kabėjo. Dažniausiai tai darė virš gerai pažįstamų namų, kaip ir šį kartą.
Kabantysis ranka praskleidė debesis, nes šie užstojo vaizdą, kurį jis įdėmiai stebėjo. Pro langą matėsi žmona Evė ir du jųdviejų sūnūs. Vienas rankose laikė trilitrinį stiklainį.Daugiau
Kirill Kobrin
Erika Drungytė
Andrius Ropolas
Antanas Kunotas
Tomas Maagi
Reikalas buvo painus net seniems ir išmintingiems. Jei išties norite sužinoti apie mane, aš pasakysiu tiesą. Žemė nepaliauja skleidusi šaltį. Mieste yra du nebyliai ir jie visada vaikšto kartu. Vadinkite mane Izmaeliu.Daugiau
Viktoras Bachmetjevas