DĖMESIO! Komiksai Lietuvoje ir Baltijos šalyse: skirtingi ir panašūs

Šis pavadinimas, regis, yra ydingas dėl liepiamosios nuosakos (bent kiek pamenu savo plakato kompoziciją dėsčiusių mokytojų pastabas), tačiau formaliai ekspresyviu lakoniškumu, įtaigia dinamika ir grafiniu pobūdžiu (tos E, Ė, O atrodo kaip kokie piešti žmogeliukai) ypač tinka, kai kalbame apie komikso žanrą ir jo situaciją (bent Lietuvoje, o gal ir visose Baltijos valstybėse). Bet tai – tik metaforų prisodrinta preliudija…SKAITYTI DAUGIAU

Mūsų miško pasakos

Vasario vidury Jaunimo teatre Vilniuje įvyks spektaklio „Vienos miško pasakos“ pagal Ödöno von Horváth’o 1931-ųjų metų pjesę premjera (dramaturgas Mindaugas Nastaravičius). Ta proga norisi ne tik pristatyti būsimąjį spektaklį, bet ir iš arčiau susipažinti su pačia Yana Ross – vienu stipriausių ir įdomiausių šiandienos teatro balsų Lietuvoje. SKAITYTI DAUGIAU

VILTIS KAIP STEBUKLO SĄLYGA

„Reikia turėti drąsos, – mąsčiau žvelgdama į vėjuoto vandenyno pakrantės plynes, įrėmintas grandine plikų kalnų. – Drąsos viską pakeisti, paimti gyvenimą į savo rankas ir perkelti į kitą, išsvajotą platumą.“ Tarpmiestinis autobusas užsukdavo į kiekvieną miestelį, kartais stabtelėdavo prie kokio milžiniško kaktuso, vidury „niekur“, išleisdamas vieną ar prigriebdamas kitą keleivį. „Hola!“ – nusišypsodavo įlipdami, regis, taip nerūpestingai, nors nesunku nuspėti, kad už kiekvienos šypsenos rastum po rūpestį, už kiekvienos įdegusio veido raukšlės – po istoriją, nebūtinai laimingą.SKAITYTI DAUGIAU

Posttiesa ir pornografija

Cenzūros filosofija

Apie cenzūros istoriją parašyta daug, pradedant prieš šimtą metų gyvenusio M. K. Lemkės darbais. Tačiau paprastai cenzūros tyrimas pavirsta faktinės medžiagos surinkimu: kokius kūrinius, kada ir dėl kokių priežasčių uždraudė. Rečiau aptinkamas cenzūros mechanizmų aprašymas instituciniu požiūriu. Daug sunkiau kelti klausimą, kas iš esmės yra cenzūra. Bet kuri socialinė institucija remiasi tam tikrais filosofiniais pagrindais ir šie nusipelno analizės.SKAITYTI DAUGIAU

Prancūziškų filmų? Oui, oui!

Claire’ė Bottalico – prancūzaitė, trylika metų gyvenusi, studijavusi ir dirbusi kino industrijos židinyje Monrealyje, Kanadoje. Tačiau mudvi susitikome Paryžiuje, Bastilijos rajone, pilname jaukių kavinukių, barų, dizainerių parduotuvėlių ir kino teatrų. Atradome, kad, be simpatijos mažyčiam puodeliui café au lait, mudvi sieja ir meilė kinui. Paprašiau paryžietės rekomenduoti keletą prancūzakalbių filmų, droviai užsimindama, kad Lietuvoje dabar minusinės temperatūros sezonas, taigi vitamino D semiamės susėdę prieš kino ekranus. Siūlydama 9 filmus Claire’ė pastebėjo, kad nėra geresnio vaisto nuo darganos nei prancūziškos dramos ir humoro jausmas.

SKAITYTI DAUGIAU

Bibliofilo kronikos

Japonišku žodžiu „cundoku“ (tsundoku – 積ん読) nusakomos knygos, atidėtos į šalį ketinant jas kada nors perskaityti. Tai gali būti kelios knygelės ant darbastalio, visa šūsnis ant palangės, pora biografijų ant naktinio stalelio, gal net atskira lentyna. Per praėjusius metus supratau vieną dalyką: bandymas sunaikinti savo cundoku yra lemtinga klaida. Knygos tam stebėtinai atsparios – kuo įnirtingiau imiesi susikaupusių skaitinių, tuo operatyviau jie atsinaujina. SKAITYTI DAUGIAU