Apokalipsė ir karvė
Erika DRUNGYTĖ
Erika DRUNGYTĖ
Aušra Kaminskaitė
išsipildė įsisenėjęs košmaras
neišlaikiau egzamino
nors tariausi kadaise išlaikęs
tuščiuose svečių namuose
mane prižiūri pakaitomis
keturi budėtojai
pirmasis prašo tikėti
antrasis ragina ginti garbę
trečiasis siūlo kliautis įstatymais
ketvirtasis pakviečia skristi
neleidžiama rinktis
slankioju blausiais koridoriais
kliūnu už užkaltų dėžių
už skersai pastatytų karučių
už laidų raizgalynės
miegant vyksta remontas
šešėliai darbo kombinezonais
daužo gręžia pjauna
palikdami krūvas atliekų
paryčiu triukšmas nurimsta
tik būgnas skalbimo mašinos
varto palaikę striukę
kurios nebeteks apsirengti
tarnausiu valdovei požemio
saugosiu tyrinėsiu
daugybės jos kambarių raktus
kol pažinsiu kiekvieną
iš veido
ji atidavė įsčias ir krūtis
veidą liežuvį dantis
atidavė širdį
smegenis ir plaučius
tačiau viso to
mums neužteko
dar liko oda
permatoma
šilta ir švelni
susivyniojame į ją
ir ginamės nuo šalčio
sklindančio iš mūsų kūnų
ji mus apsaugos
iki užmigsime
iki pereisim sapno tarpsnį
iki vėl imsim plaukioti
iki vėl įkvėpsime oro
ir išlemensime
du pirmuosius skiemenis
jų neištrina
Dievo mėsmalės ratas
Erika Drungytė
Kalba, skaityta 2018 m. gruodžio 8 d. tarptautiniame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“, poetui Kornelijui Plateliui įteikiant Elenos Mezginaitės premiją už eilėraščių rinkinį „Įtrūkusios mėnesienos“ (Vilnius: Odilė, 2018).
Kai Panevėžys paprašė tarti žodį apie šiųmetį premijos, kas antrus metus teikiamos literatūros festivalyje, laureatą Kornelijų Platelį, vidų ėmė raižyti prieštaravimų peiliai. Ką dar galima pasakyti apie Nacionalinės premijos laureatą, kuris paaiškintas vikipedijose, aprašytas vadovėliuose… Juk pagal įprastas ritualines tradicijas reikės skelti kažką iškilmingo ir gražaus, pašlovinti poetą, išvardinti jo reikšmingus darbus, svarius titulus ir įtakos visuomenei turinčias pareigas. Prisiminti tas veiklas, kurios kažkaip ypatingai atspindėtų šimtmečio kontekstą ar išryškintų pozityviąsias tendencijas valstybinės raidos diskurso fone. Suvedinėti sąskaitas, kiek ir kokių tiltų nutiesta tarp skirtingų kartų, lyčių ir poetinių mokyklų. Bet ar maža gerosios tribūninės patirties, kai šalia poetų fotografuojasi stambiosios ar smulkiosios politinės figūros, kurios netiki, bet vis viena stengiasi pastovėti greta kokio menininko ir blyksčių šviesoje paspausti ranką ar įteikti puokštę gėlių, tuo visuomenės akyse išsipirkinėdamos indulgenciją, o biografines savo knygas neabejotinai pripildydamos iš nuotraukų sklindančia šviesa ir dvasingumu.
O jeigu kalbėtojos rankose būtų vienas vienintelis premijos inspiraciją liudijantis artefaktas – lyg iš prieblandų ar mistinių vandenų išnyranti 5-iais antikinių graikų moterų amuletais apsaugota 75 tekstų knyga, kuri pati turėtų kažką liudyti, ar vis viena tektų kalbėti tik labai rimtai, rūsčiai skausmingu veidu? Tai yra: populizmo kaukę pakeitus reikšmingumo kauke? Tad gal tiesiog draugiškai ir pro šypsnį, nes juk žmogui būdingos įvairios nuotaikos ar ydos.
Štai šovė galvon, kad kai skaitai Kornelijaus Platelio eilėraščius, įkyriai lenda žodis „anachronizmas“. Juk juose tiek seniai užmaršties dulkėm nugulusių laikų, tiek dievų ir deivių, apie kurių funkcijas dar šį bei tą žino filologų ar filosofų akmenis praeitame šimtmetyje ridinėję studentai, šiandieną į pasaulį žvelgiantys Dumbldoro veidu, kad nori nenori dairaisi atminties eliksyro. O ta Eliados eilėdara, per knygos lapus nusidriekianti kaip sudegusių Aleksandrijos bibliotekos ritinių dūmas… O dar kiekviename puslapyje įsižiebianti perspėjimo lemputė – „jei jūsų intelekto koeficientas nesiekia bent 9 nuošimčių, skubiai užverskite, tolesnis skaitymas gali nepataisomai pakenkti jūsų smegenų žievei.“
Jolanta Miškinytė
Monika Budinaitė
Erika Drungytė
Tomas Kavaliauskas
Šiame grožinės literatūros kūrinyje bet koks personažų, vietovių, faktų, institucijų, datų ir asmenų (gyvų ar mirusių) sutapimas yra grynas atsitiktinumas.Daugiau
Shouvikas Kr. Guha
Vladas Rožėnas
Andrius Ropolas
Gerda Pilipaitytė
Buvo naktis prieš Kalėdas,
Ir nė vienoj pašalėj
Nekrusčiojo visiškai niekas,
Netgi pelė.
Nes kaip ir visi tam senam name,
Pelė buvo lovoj – ją kankino sloga.
Tik mūsų
Mažoji Madlina
Atsikėlusi seniai
Jautėsi
Puikiai.Daugiau
Silvija Butkutė
Viktoras Bachmetjevas
Jonas Oškinis