fbpx

Laukimas ir vata

Erika Drungytė

Na taip, na taip – štai tas metas, kai romantizmas kiek­vieną už mažojo kojos pirštelio kabina žemyn galva, nes, ar tu nori, ar nenori, iš visų pakampių pradeda lįsti prieškalėdiniai saldumynai: jaukių namų su židiniu, meduolių, karštos arbatos ir vilnonių kojinių bei užtiesalų, santaklausiškų kepurėlių, kokakoliškos laimės ir… Daugiau

Marius Ivaškevičius. Menininkas kaip ir kiti žmonės

Aušra Kaminskaitė

Marius Ivaškevičius Lietuvos viešojoje erdvėje ne kartą vadintas provokatoriumi. Pirmąkart toks požiūris į jį išryškėjo turbūt 2002-aisiais, pasirodžius romanui „Žali“, kuriame rašytojas pasakojo apie Lietuvos partizanų kasdienybę, žemiškus jų poreikius, amžinos įtampos, kovų ir išdavysčių pasekmes žmogaus elgesiui.Daugiau

MOTYVACINĖ KALBA

Tomas Šinkariukas

Ištrauka iš pjesės „The Last Selfie“

Jaunesnysis pradeda filmuoti Karlą ir Janą. Karlas prieina prie Jano, paima iš jo plaktuką ir užsimoja juo.Daugiau

Tikras literatas

Kirill Kobrin

Nuo viršelio į mus žvelgia autorius. Vilki mėlynus marškinius atraitotomis rankovėmis, rankoje – cigaretė. Autorius sėdi prie stalo, ant kurio – stiklas gintaro spalvos skysčio (įpilta per pirštą), tuščia stiklinė, indelis džemo (iš etiketės atpažįstu Oksfordo abrikosų marmeladą), dvi peleninės, tuščia ir pilna, krūvelė knygų, „French press“ kavinukas su kavos likučiais, butelis „Johnnie Walker“ viskio, du trečdaliai nugerti.Daugiau

Igor Pomerancev

Igoris Pomerancevas (g. 1948) – poezijos, esė ir radijo pjesių autorius. 1978-aisiais iš TSRS emigravo į Vokietiją, tais pačiais metais persikėlė į Didžiąją Britaniją ir gavo jos pilietybę. Dirbo žurnalistu BBC Londone, nuo 1995 m. – „Radio Svoboda“ biure Prahoje.Daugiau

JONAS ARČIKAUSKAS. IMPROVIZUODAMAS ESU LAISVAS…

Audronė Girdzijauskaitė

Jonas Arčikauskas – teatralams žinomas vidurinės kartos dailininkas, keramikas, scenografas ir puikus piešėjas, sukūręs daugybės spektaklių scenovaizdžius įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose dirbdamas drauge su režisieriais Gyčiu Padegimu, Jonu Vaitkumi, Valentinu Masalskiu ir kitais. Žiūrovai savitą, laisvai mąstantį menininką įsidėmėjo iš karto ir jau niekuomet nepamirš tokių spektaklių kaip „Mūsų miestelis“, „Golgota“, „Pamoka“ Kauno dramos teatre bei „Vėlinės“, „Migelis Manjara“, „Lėlių namai“, „Eglutė pas Ivanovus“ Vilniaus scenose, leidusių Lietuvos ir užsienio kritikams kalbėti apie išskirtinę Lietuvos scenos meno poziciją.Daugiau

Slaptažodis ir atsakas, arba Glosarijus to, ko nėra

MARIA GALINA

Sovietų Sąjungoje ir posovietinėje erdvėje fantastinė literatūra yra ne tiek žanras, kiek egzistavimo būdas. Nesiimsiu spėlioti, ar esama forumų ir informacijos resursų, skirtų detektyvų mėgėjams, – apie jų susibūrimo vietas bei egzistuojančius festivalius, kaip ir šio žanro apdovanojimus, nesu girdėjusi (Vakaruose tokių yra). Daugiau

ORO

Marijus Gailius

Romano ištrauka

1. Kieno vardas ant vandens užrašytas

Aš esu tavo kūne. Tavo vonioje. Aš – plastikiniame butelyje. Aš lašu, aš varvu, aš kliokiu.
Aš – tavo gurkšnyje. Tu springsti manimi. Tu dūsti.Daugiau

Tapatybės likučiai

Brian Benfer

Kiekvienas daugiau ar mažiau save su kuo nors tapatina. Keramikoje tapatumas atsiskleidžia labai įvairiai – kai kurie autoriai linkę ieškoti sąryšio, o kiti pasirenka išskirtinę saviraišką. Nesvarbu, kad ir kokie būtų motyvai, neišvengiamai visi patenkame į tam tikrą apibrėžtį, kurią kiti taiko mus identifikuodami. Šios kategorijos formuojasi pačiais įvairiausiais būdais, neatsižvelgiant į tai, ar renkamės būti jų dalimi, ar ne.Daugiau

Monika Budinaitė: „Pasitikėjimas yra trapi būsena“

Kalbina Sandra Bernotaitė

Vis pasigirsta klausimas: o kurgi lietuviškas populiarusis romanas? Kartais bandoma šią etiketę klijuoti, bet vis nesutariama, kas tas „populiarusis“. Gerai perkamas? Suprantamas ir priimtinas ne gurmanams, o plačiajai visuomenei? Ko gero, laukiame tikrai ne šlamšto, bet geros kokybės skaitinių viduriniam kultūros vartotojų sluoksniui, kurio skonis visai neprastas. Gerai, kad laukiame, bet ar atpažįstame?Daugiau

Kalbos ir tapatybių inžinerija pagal Valentiną Klimašauską

Kalbina Jogintė Bučinskaitė

Naujausia šiuolaikinio meno kuratoriaus ir rašytojo Valentino Klimašausko knyga „Daugiakampis“ yra leidybinis meno ir teorijos knygyno „Six Chairs Books“ debiutas. Apie ketvirtąją savo knygą Valentinas pasakoja būdamas Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje, o jūs apie ją skaitote greičiausiai kažkur Lietuvoje. Jei įveiksite šį tekstą vienu ypu ir jūsų neišblaškys išmanusis telefonas – galima sakyti, kad jūsų gyvenimas visai nuoseklus, o jame bent dviem kampais mažiau nei „Daugiakampyje“.Daugiau

Meistro Švankmajerio keistenybių kabinetas

Silvija Butkutė

Kartą vienoje Prahos valgyklų užsisakiau „Svíčková na smetaně“ – lėkštę pusiau iškepusio čekiško jautienos kumpio, skęstančio kraujo spalvos spanguolių padaže ir pagardinto plakta grietinėle. Jei kada nors lankėtės Čekijoje, pritarsite, kad šalies nacionalinė virtuvė verčia pasistengti tariant patiekalų pavadinimus ir gerai padirbėti virškinant dideles porcijas riebaus maisto. Daugiau

Bibliofilo kronikos #2

Viktoras Bachmetjevas

Dar nesu sutikęs žmogaus, kuris mėgtų knygas, bet nemėgtų knygynų. Meno mylėtojai keliaudami lanko galerijas, futbolo aistruoliai – stadionus, o save gerbiantis bibliofilas, atvykęs į naują vietą, visuomet pirmiausia apsižiūrės, kur įsikūrę knygynai, ir susiplanuos savo maršrutus taip, kad užsuktų jei ne į visus, tai bent į keletą jų. Kaip užėjus pas ką nors į svečius 5 minučių šeimininko bibliotekos revizija gan tiksliai nusako jo intelektualinį ir kultūrinį horizontą, taip ir knygynų lentynos neblogai parodo vietinės populiacijos interesus ir intelektualinį skonį. Daugiau

Monika Furmana. Prarastos moters beieškant

Eglė Petreikienė

„Mano valia Veidrodis gali parodyti viską, ko jūs panorėsite, – atsakė Galadrielė. – Bet daug naudingiau yra neįsakinėti Veidrodžiui. Tiesa, tada aš negaliu pasakyti, ką jūs pamatysite. Gal Veidrodis parodys praeitį, gal dabartį, o gal dalykus, kurie dar tik įvyks. Tačiau kam priklauso matyti reginiai – praeičiai ar ateičiai, kartais negali pasakyti net didieji Išminčiai. Ar norite pažvelgti?“Daugiau

Atgal į 201998-uosius

Jonas Oškinis

METŲ MUZIKINĖ APŽVALGA, ARBA KAIP VĖL PRASIDĖJO DEŠIMTASIS DEŠIMTMETIS

Manieji sapnai iki tol buvo ramūs, paskendę rūke, kiek melancholiški. Juose jauni muzikantai grodavo akustines indie stiliaus balades. Bet prieš kelerius metus ėmiau sapnuoti kažkokį vaiką, važiuojantį triratuku. Visai kaip filme „Švytėjimas“. Jis vis važiavo ilga liepų ir guobų alėja, turėjo seną ausinuką.Daugiau