fbpx

Laikas ir metas

Erika Drungytė

Minkšta ir kieta, saldu ir sūru, artima ir tolima, tylu ir garsu – dualistinio pasaulio dėlionės kasdieną stumdosi mūsų sąmonėje, kuri sukuria savarankiško pasirinkimo iliuziją, neretai kankinančią vakarietiškos kultūros žmogų, inertiškai prisirišantį prie vienos „teisingos“ galimybės ir vis ja abejojantį. Iš tiesų, be antipodinės reiškinių, potyrių prigimties niekaip nebūtų įmanomas balansas, taip tobulai paprastai pavaizduotas juodos-baltos yin ir jang apskritime, ant kurio pamato stovi senovės kinų filosofinė sistema. Šiame nuolatinės kaitos rate nėra statikos, griežtų ribų ir vertinančio aspekto. Juoda nėra nei gera, nei bloga, o balta už ją – ne šventesnė ar dvasingesnė.Daugiau

Peter Greenaway: Kinas – mirštantis menas

Kalbina Stasys Baltakis

Peteris Greenaway’us nėra režisierius. Jis save vadina kino gamintoju (panašiai Jonas Mekas sakėsi esąs filmininkas). Man Peteris labiausiai primena mokslininką, teoretiką, tyrinėtoją. Nežinau, ar dar kas nors taip nuodugniai ir išsamiai yra išanalizavęs Rembrandtą, jo personažų pozų ir rankų pozicijų reikšmes, pasitelkiant kompiuterius skaičiavęs dailininko naudotus atspalvius iki septynių milijonų, kai jo gimtojoje anglų kalboje spalvoms nusakyti tėra penkiasdešimt žodžių.Daugiau

ARTŪRAS MOROZOVAS: Karas yra laukimas

Kalbina Eglė Petreikienė

Jei prisimintume garsųjį Cicerono aforizmą „Žvangant ginklams įstatymai tyli“ (Inter arma enim silent lēgēs), tektų pridurti ir jo parafrazę: karo metu mūzos nutyla taip pat. Dėl pirmojo teiginio kažin, ar kas ginčytųsi – kaip bežiūrėtum, deja, teisingų, teisėtų, civilizuotų karų nebūna. O štai dėl bebalsių mūzų suabejočiau, kalbėdama apie karo fotožurnalistiką, ypač tais atvejais, kai nuotraukos iš konflikto zonų priverčia suklusti ir atsimerkti visuomenę, kai jos tampa meno parodų eksponatais.Daugiau

Craig Czury | Poezija

Spragt

Pakeliui į vaidinimą prasilenkiau su moterimi ant dviračio
ji buvo mano veidu jos šypsena apstulbino mane

Vis dar tamsiam kambaryje įjungiu šviesą rašyti
ir matau vien tik atspindį aštraus savo veido
bemaž nuotrauką kai nei vidurio nei pradžios pažvelgus
aš gimiau iš tos spragt akimirkos kurios neužtaisiau

Tai yra istorija ir jau nesvarbu kas pamiršta
parašyta tavo vardu ant sienos tarsi parabolė
ne ta istorijos akimirka kai kambario erdvę apšviečia istorija
kai kitas žodis apakina visą skyrybą
turbūt kažką paslėpei savo kišenėj kur turėjo būt lova
turbūt vietoj kišenės yra prisiūta dovana kurią saugojau tau šitaip ilgai
dar iki tapdamas tuo balsu kviečiančiu čion jau buvau tave čia sutikęs
reikėtų būti tuo jaunuoliu kad suprastum skirtumą tarp gulinėjimo
ir prisiminimo kuriančio mus ne be paženklinimo strijomis
apšviestame juostos negatyve

Kasdien epinė miškuose dingusių vaikų verksmo paieška
kasdien moteris palieka namus ir eina į mišką ieškoti savo vaikų
kasdien ji įsimyli medį ir mylisi su juo ir grįžta iki sutemstant
kasdien moteris palieka namus ir eina į mišką ieškoti savo vaikų
kasdien apsikabinusi medžio kamieną ji liečia save
kol medis ima virpėti
kol iki plaukų galiukų suauga pati su medžiu ir grįžta iki sutemstant
moteris ieškanti savo vaikų išeina į mišką
tačiau ten nėra jokių medžių
bet ji vis eina ton pusėn pasidabruota ir tviskanti
ir žvyras švyti jos priešakyje

Craigas Czury’is – amerikiečių poetas. Gimė 1951 m. Kingstono mieste (Pensilvanijoje), tačiau jo vengrų kilmės motina sūnų iš karto atidavė įtėviams. Augo anglių kasyklų regione, ypatingoje vietovėje, kurioje net ore tvyrojo anglių dulkės. Būdamas septynerių išgyveno didžiulę dramą – vietos upės potvynis nušlavė vieną kasyklų, žuvo 12 angliakasių, tūkstančiai žmonių buvo pasmerkti nedarbui ir skurdui, todėl jo eilėraščiuose dažnai piešiami tokie apleistų, nebegyvenamų, skurdžių vietovių peizažai, identitetą praradę žmonės. Jis pats sakosi visą gyvenimą kiekvienoje moteryje ieškojęs savo motinos. Ir kartą, būdamas 39-erių, ją pamatė – jos veidas buvo toks panašus, lyg žiūrėtų pats į save. Ta akimirka poetui be galo svarbi ir mistiška, lyg galvoje kas būtų paspaudęs pabudimo mygtuką.


Iš anglų kalbos vertė Erika Drungytė

Parašyti rašytoją

Saulius Keturakis

2017 metais amerikietis ne poetas, bet naujųjų naratyvinių tikrovės formų kūrėjas (kaip prisistato pats) Rossas Goodwinas paskelbė apie savo projektą – parašyti ilgiausią visų laikų literatūros kūrinį. Jis ketino išsinuomoti automobilį, į jį įmontuoti fotokamerą, mikrofoną, GPS navigacijos įrenginį ir viską sujungti su kompiuteriu, kuriame veikia iš amerikiečių kelio literatūros klasikos rašymo manieros „pasimokiusi“ dirbtinio intelekto programinė įranga. Iš tiesų pats R. Goodwinas tik vairuotų, literatūros kūrimu būtų užsiėmęs būtent dirbtinis intelektas, naratyvizuojantis užfiksuotus atvaizdus, garsus bei vietoves.Daugiau

PASKUTINĖ MAESTRO MYLIMOJI

Birutė Jonuškaitė

(Romano „Išmokyk mane mylėti“ ištrauka)

***
Ta sodyba, nuo tada, kai sugeba prisiminti, atrodė esanti tarsi kitoje planetoje: čia viskas buvo kitaip nei Varšuvoje. Net ir tėvai išlipę kieme iš bričkutės, regis, išsinerdavo iš miesto odos ir apsivilkdavo kitą – lankstesnę, švelnesnę, be apsauginio sluoksnio.. Daugiau

Transliuoti ar netransliuoti arba klasikinės muzikos odisėja internete

Julijus Grickevičius

Klasikinė muzika ir interneto amžius mažai Lietuvoje liečiama tema. Atrodo, kad ši meno forma nespėja paskui inovacijas – gyva patirtis išlieka svarbiausiu koncertų salių bei orkestrų tikslu. Tačiau klasikinė muzika tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje susiduria su tomis pačiomis problemomis. Publika sensta, jaunąjį klausytoją privilioti sunku, įrašų pramonė išgyvena nuosmukį. Būtent leidyboje ryškios kelios tendencijos: iš vienos pusės, tokios klausymo platformos kaip „Spotify“, „Deezer“, „iTunes“ yra sklidinos naujausių įrašų, viliojančios pasiūlos įvairove, iš kitos pusės, vinilinių plokštelių atgimimas vėl kuria kiek primirštą, elitiniu tapusį „prabangaus“ klausymo fenomeną. Daugiau

Saulius Vasiliauskas | Eilėraščiai

apie literatūros paskirtį

1.

o jeigu lėktuvai
kuriuos kasdien lydi
besileidžiančius už lango
staiga atsisuktų tau į akis
imtų erzinti nelyginant musės
suktų aplink galvą ratus
zvimbtų galingi turbo varikliai

ar pritrėkštum lėktuvą knyga?

2.

būna visokių knygų
pasitaiko geros ir blogos
grožinės ir negrožinės
ryškiais viršeliais rožiniais
skirtos masėms ar siauram
literatūros gurmanų rateliui

būna pritrėškiančios

Daugiau

Birutė Sodeikaitė: esminis klausimas yra kodėl?

Kalbina Erika Drungytė

Kada nors, po kokių 15 metų, Frida Morta, kuriai karštą 2018-ųjų metų rugpjūčio pradžios dieną tėra vos trys savaitės ir ji miega lopšyje „Nemuno“ redakcijoje, skaitys savo mamos Birutės Sodeikaitės mintis ir galbūt taip pat apsispręs tapti menininke. Taip, kaip kažkada apsisprendė Birutė, stebėdama savo mamos – tekstilės dizainerės Dainės Rinkevičiūtės – ir tėčio – skulptoriaus Danieliaus Sodeikos – kūrybos virtuvę. Daugiau

Saukos žiūrėjimas lietui lyjant

Vidas Poškus

Prieš važiavimą į Šarūno Saukos parodą garsiai ir daug kam pareiškiau, kad jo tapyba yra (cituoju pats save) „popsinis kičas“ ir kad man nepatinka savo laisvę deklaruojantys, tačiau verslininkams parsiduodantys menininkai. Toks jau aš. Ne kartą esu įžeidęs mėgstamus dailininkus ar, juo labiau, artimus žmones. Turbūt kažkur froidiškoje pasąmonėje glūdi piktas, susiraukęs ir bjaurus velniūkštis, mėgstantis šiek tiek paprovokuoti ir žiūrėti, kas iš to išeis (o gal tai natūralus lietuviškas talento pavydas, kuriuo serga didžioji dalis menininkų, dailininkų, autorių ir kitokio galo kūrėjų?).Daugiau

Britų knygos. Kaip mirė Londono rūkas

Kirill Kobrin

Į Holmsą buvo baisu pažiūrėti. Blyškioje migloto lapkričio šviesoje jo miegamasis atrodė niūrus, tačiau labiausiai mane graudino sulysęs, išsekęs veidas pagalvių fone.

Šerlokas Holmsas merdi mieste, skendinčiame garsiajame rūke*, nuo gydytojams nežinomo tropinio užkrato. Taip prasideda Arthuro Conano Doyle’io apsakymas „Šerlokas Holmsas miršta“.Daugiau

Cirko evoliucija: kodėl svarbu suprasti

Aušra Kaminskaitė

Liepos mėnesio pradžioje pirmą kartą iš tiesų patikėjau, jog šiuolaikinis cirkas lietuviams nebėra nežinoma žemė – užsiminus apie šį žanrą, anksčiau už mane jį aiškinti puolė kitas žmogus, kuriam šiuolaikinės meno apraiškos šiaip jau ne itin artimos. Tačiau, nepraėjus nė mėnesiui, „Laisvės TV“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ištrauka iš savo rengiamos laidos „Vyriausioji Lietuvos Komisija“, kurioje kalbėjo ir apie „VIP cirko“ skandalą – meškutės kankinimą cirko arenoje. Nuostabu matyti, kad lietuviai tampa vis mažiau pakantūs smurtui prieš gyvūnus. Tačiau tai, kaip laidoje buvo pristatyta problema, iš pradžių vertė kilstelėti antakius.Daugiau

9 nepamirštamieji

Silvija Butkutė

Vokiečių filosofas Walteris Benjaminas yra sakęs, jog Vakarų žmogus nebežino, kaip išnaudoti laisvą laiką ir net bijo artėjančio savaitgalio. Laisvo laiko išties turime nedaug, tačiau kartais jo vis tiek pasitaiko. Tuomet iškyla klausimas: „O ką dabar veikti?“ Todėl kartais skelbsime įvairių mažųjų recenzijų rinkinius, kurių tikslas yra padėti susiorientuoti, ką laisvu laiku žiūrėti / skaityti / aplankyti. Šįkart – dokumentinių filmų apie įvairius menininkus rinkinys, kurį jums rekomenduoja Silvija Butkutė ir žurnalas „Nemunas“.Daugiau

Trumpoji proza

Antanas Kunotas

DVI AKYS

Keista priežastis neleido neseniai į Salantus atvykusiam pradedančiam, bet perspektyviam kraštotyrininkui Heino sumerkti akių. Jis vis kratė galvą ir bandė suprasti, kas čia vyksta. Mat kai tik pradėdavo snausti, pajusdavo, jog kažkas į jį žiūri. Ir iš karto nubusdavo, beprotiškai plakančia širdimi.Daugiau