Trūkumo kvadratas

Rudens metas – geriausias laikas kurti. Taip sako dauguma menininkų. Bet ne tik jie – užslinkus tamsesniems debesims, žliaugiant ilgiems ir vėsiems lietums, blunkant pievų spalvoms, o medžių lapams sirpstant ryškiu raudoniu, keistos ir dilgčiojančios nuojautos įjungia žmogaus budrumą, maudžiančio ilgesio lempute kažką mirkčiojantį įspėjamaisiais signalais, kuriuos derėtų perskaityti lyg Morzės abėcėle rašytą pranešimą, bet jie lieka blausiu nerimo audiniu pridengti. Lėto nykimo ir nežinios metas išjungia triukšmą, gyvenimo džiaugsmo klegesį, nerūpestingo flirtavimo šypsnį ir vasaros saulėje suglebusį kūno bei širdies raumenį priverčia staiga įsitempti. Tai klausimų metas. O atsakymai dažnai tėra praplaukiantys šešėliai to, ką žino Kažkas, tas Kitas, bet niekada neatveria iki galo.SKAITYTI DAUGIAU

Grzegorz Kielar | Eilėraščiai

nėra taip miela ponia

pone jūs toks protingas
kaip jūs tai darote

nėra taip miela
ponia nėra taip
esu tik jautrus šviesai
kai kas vadina mane
vaizduotės šarlatanu
arba pono .D. numylėtiniu

jei jūs ponia tik sutiksite
tapti mano lyriniu avataru
papasakosiu apie asmeninį velnią sargą
kurį maitinu iš rankos po trijų degtinės

nėra taip miela
ponia nėra taip
esu tik jautrus šviesai
priglobiu žodžius paliktus be priežiūros
o vėliau lėtai paleidžiu

jei jūs ponia tik panorėsite dėsiu dar
istoriją apie Mikelandželo arba
Karavadžo meilužius

noriu tik kukliai pastebėti miela
ponia kad sėdime jau antrą valandą
sausomis gerklėmisSKAITYTI DAUGIAU

VIZITINĖ KORTELĖ – LIETUVOS KULTŪRA

„Būkim pažįstami, aš – Rita“, – prieš gerą dešimtį metų ištarė egzotiškų bruožų mergina, tuomet savanoriavusi „Auros“ tarptautiniame šokio festivalyje, lydėdama ispaniškai kalbančias atlikėjų trupes. Ji pati, tuo metu – jau nebe studentė, įvairiomis intelektualiomis temomis laisvai bendraujanti septyniomis užsienio kalbomis – man priminė šiltai besišypsančią ispanę, regis, keisto atsitiktinumo dėka patekusią į margą savanorių būrį. Vėliau susitikimų ir pokalbių būta įvairių: kas kartą grįžusi vis iš kitos šalies, Rita surasdavo laiko plyšelį savo kalendoriuje, mirgėte mirgančiame planais ir susitikimais, kad pasidalintų įspūdžiais ir patirtimis.SKAITYTI DAUGIAU

Lietuvos ir Lenkijos tapyba (ir ne tik): panašumai, skirtumai

Galima ir netgi reikia kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius. Apie tai daug kas šneka ir diskutuoja, iš kitos pusės – net ir tylint-nutylint arba sąmoningai ignoruojant, tie santykiai neišvengiamai yra, buvo, bus ar tiesiog būtų. Panašiai kaip egzistuoja Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Baltarusijos, netgi Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio kultūriniai santykiai.SKAITYTI DAUGIAU

Rašymas iš tamsos

Susipažinimą su brazilų rašytoja Clarice’a Lispector pradėjau nuo jos paskutinės, priešmirtinės knygos „Žvaigždės valanda“ („A Hora da Estrella“, 1977). Tikėjausi, jog tai keista proza. Taip ir buvo. Geriausiai ją apibūdinantis žodis – keista. Ar dažnai galima apie prozą sakyti, kad ji podraug ir gera? Nes gera. Ir keistai gera.SKAITYTI DAUGIAU

Aukštielninka(s)

Guliu aukštielninka ant pernykščių lapų krūvos pačioje kalno viršūnėje ir žiūriu į dangum plaukiančius debesis. Balandis, o jie jau kaip vasarą: drambliai ir atvirtus baltoji meška, ir ją ryjantis išsižiojęs banginis. Dar paukštis, grifonas, išdidus, kad jį kur, su kiekvienu vėjo gūsiu vis laibėjančiu kakleliu. Jaučiuosi ir mirusi, ir kartu keistai laisva, lengva, kaip tie debesys. Užkasusi kraujuojančią širdį po lapais, giliai sekrete, po stiklo šuke apkaišytą kefyro dangteliais ir pienėm. Betrūksta tiktai devynių kalavijų.SKAITYTI DAUGIAU

Dovilė Norkutė. Ženklais prabylantis sluoksniuotas laikas

Kartais taip nutinka: pamatai stiprius meno kūrinius, pasigėri, pasidžiaugi autoriaus talentu, lyg ir eini toliau savo keliais, o šiųjų vaizdiniai seka iš paskos lyg šešėliai, lyg keisto sapno atgarsiai, kurių niekaip negali pamiršti; jie masina leistis tyrinėjimų labirintais iki mūsų bendražmogiškos pasąmonės gelmių, bandant įminti archetipų mįsles. Tokį nekasdienį jausmą sukelia menininkės Dovilės Norkutės darbai. Kaip juos įvardinti – grafiška tapyba ar tapybiška grafika? SKAITYTI DAUGIAU

Kaunui – kanadietiško kino prognozės

Jei ši moteris būtų filmas, tai tikriausiai būtų film noir – elegantiškas, sodrių tamsių spalvų, įtraukiantis ir intriguojantis. Jeigu ji būtų filmo herojė, tai tikriausia Malena, į kurią nesusilaiko neatsisukę visi Sicilijos vyrai, moterys, vaikai. Charizmatiškoji Malena, tik mėlynomis akimis, tokia yra Ilona Jurkonytė, viena tų žmonių, kuriuos galima įsivaizduoti einančius Laisvės alėja ir lydimus kino gervių.SKAITYTI DAUGIAU

Pakeliui į muziką

Mano tikslas nėra parašyti estetinį-muzikinį tekstą, kadangi muzika nesileidžia aprašoma. Tad tikiuosi, kad skaitytojas skaitys tarp eilučių. Su sąlyga, kad ką čia teigiu, yra tiesa, joks aiškus muzikos esmės apibrėžimas nėra įmanomas. Todėl negaliu parašyti įprastinės esė. Šis tekstas yra perkurta ankstesnės straipsnių serijos apie muziką versija.SKAITYTI DAUGIAU