2020-09-22
iš nesvarbaus poeto gyvenimo
penkiolikos paskelbė pirmuosius tekstus rajono laikraštyje
penkiolikos nusprendė, kad alkoholis ir kūryba – neatsiejami
keli poetai gyrė jo kūrinius, užtikrino, kad laukia graži ateitis
metai šliaužia, vis greičiau, toji graži ateitis galbūt vis dar laukia, kur nors, už kampo
pirmąją eilėraščių knygą išleido devyniolikos
per priėmimą į rašytojų sąjungą žaibiškai nusitašė, nė nesužinojęs rezultatų
vėliau sakė: „laimė, kad mano gimtajame miestely kadaise neatsirado
narkotikų – būčiau pamėgęs!“
gyventi turi kur, dar anuomet gavo vieno kambario butą
tačiau tik skaitydamas jaučiasi namuose
mėgsta vaikščioti pėsčias
rašo knygų apžvalgas, recenzijas, redaguoja tekstus, skaito korektūrą, šį tą verčia…
rašo nenoromis, daug taiso, perrašinėja, žodžiu, vargsta, bet nepajėgia atsisakyti
pažada ką nors sukurpti kiekvienam, kas tik kreipiasi
kad pasakytų ką nors reikšminga, jam pakanka kelių žodžių
kalba ramiai, nesistengia įžeisti
nemėgsta namų ruošos
vengia rūšiuoti šiukšles, tačiau uoliai rūšiuoja tuščius butelius ir poeziją
jo bute mažai daiktų, didžiąją dalį erdvės užima knygos
daugiausia grožinė literatūra, keliolika žodynų, dar šis tas
tarpuvarčių girtuoklėliai dėbčioja įkandin: va, va, mes taip neprasipylėm; iki jo mums laaabai toli
nesvarbus poetas iki šiol mano, kad alkoholis ir kūryba – neatsiejami
mėgaudamasis porina apie negandas, ištikusias tuos, kurie laiku neišgėrė
kolegos palankiai atsiliepia apie jo kūrybą, bet knygų neperka ir, žinoma, neskaito
kartą su reikalais užsukęs į spaustuvę, makulatūros konteinery pastebėjo pažįstamų viršelių. įsižiūrėjęs suprato, kad ten jo knygos. konteineryje apsigyveno beveik visas rinktinės tiražas
leidėjas įsisavino paramą, bet neįstengė išsigabenti knygų
spaustuvininkai sutiko, kad nesvarbus poetas pasiimtų savo knygas. visus 432 egz. juk už jas sumokėta…
poetas prisiminė, jog į knygos pristatymą leidėjas atsinešė vos tris egzempliorius. visi trys buvo išplatinti. „o galėjome parduoti bent trylika!“ – burbtelėjo autorius
leidėjas teisinosi, atseit knygos užstrigo bankrutavusio platintojo sandėly ir dėl biurokratinės velniavos jų neįmanoma iškrapštyti
beje, knyga išleista jubiliejaus proga, į ją sudėti geriausi nesvarbaus poeto eilėraščiai
jis tvirtai įsitikinęs, kad rašytojai ir grafomanai – dvi skirtingos žmonių padermės.
grafomanų nekenčia iš visos širdies
pasak jo, gerą poeziją gali rašyti tik geri žmonės, o visokie mulkiai ir šunsnukiai
rašo tik š
mėgsta klausytis kitų poetų, skaitančių savo kūrybą, pats skaityti privengia
jam skaitant neretai nutinka kas nors nemalonaus. pasitaiko kandžių replikų, kas nors griebiasi už galvos ir šaukdamas sprunka iš salės. sykį klausytojui prireikė greitosios
dėl tokių incidentų nesvarbus poetas labai kremtasi
kai kada aplanko nematomi draugai. matomi draugai taip pat užsuka. ir vieni, ir kiti ilgėliau neužtrunka
gyvena aukštai, kartais pagalvoja, kad galėtų nesunkiai nusižudyti
savižudybę vertina kaip avarinį išėjimą – tam atvejui, jeigu gyvenimas pribaigtų
anksčiau nei degtinė
trisdešimt šešerių sužinojo, kad jo organizmas visiškai nusidėvėjęs
gydytojai pažadėjo, kad pratemps metus
gyvena
sykį prasitarė, kad neturi su kuo pasikalbėti. atseit visi tokie kvaili
palaikiau jį išpuikusiu
dabar matau, kad ir pats nelabai turiu su kuo šnektelt. visi tokie…
ogi štai ten… tolumoj… tursena nesvarbus poetas
gal tas pats. o gal kuris kitas
Daugiau